TRIUKŠMO POVEIKIS ŽMOGAUS SVEIKATAI

Triukšmo poveikis žmogaus organizmui gali būti tiesioginis (specifinis) ir netiesioginis (nespecifinis). Specifiniam poveikiui priklauso akustinė trauma, klausos nuovargis ir triukšmo įtakoje Triukšmo poveikis žmogaus organizmui gali būti tiesioginis (specifinis) ir netiesioginis išsivystęs kurtumas. Toks triukšmo poveikis siejamas su klausos ir klausos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai (pavyzdžiui, artimas šūvis, sprogimas, reaktyvinio lėktuvo garsas).

Netiesioginis nespecifinis neigiamas poveikis (erzinantis poveikis) gali paveikti įvairias organizmo sistemas. Šiuo metu gerai žinomas triukšmo poveikis nervų, kraujotakos sistemai, protinei, psichinei veiklai, miegui. Triukšmo poveikis pasireiškia įvairiai: gali padidėti kraujospūdis, sutrikti miegas, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas. Triukšmas taip pat gali paveikti savijautą, elgesį, lavinimąsi.

Žmogaus organizmo atsakas į triukšmą priklauso nuo organizmo būsenos ir jautrumo, amžiaus bei daugelio kitų veiksnių. Nustatyta, kad triukšmas labiau paveikia vaikus, senjorus, ligonius ir pamaininius darbuotojus, tačiau didžiausią dėmesį turime skirti vaikams, kad išsaugotume jų klausą ir sveikatą.

Leistiną triukšmo lygį reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kurioje nustatyti leidžiami garso lygiai dienos ir nakties metu. Kad nebūtų trikdoma įprastinė veikla, dienos metu triukšmas gyvenamosiose patalpose neturėtų viršyti 45 dB(A), vakaro metu – 40 dB(A), nakties metu – 35 dB(A), o gyvenamojoje aplinkoje – atitinkamai 55 dB(A), 50 dB(A) ir 45 dB(A).

Pagrindiniai veiksniai, mažinantys garso sklidimą aplinkoje – atstumas ir kliūtys, sugeriančios triukšmą. Gyvenant ar dirbant triukšmingoje aplinkoje, svarbu saugoti sveikatą mažinant buvimo triukšme laiką arba įrengiant triukšmo mažinimo priemones: pastatuose naudoti langus ir atitvarus su didesne garso izoliacija, poilsiui ir miegui pasirinkti patalpas mažiau triukšmingoje būsto pusėje, triukšmui mažinti, sklindančiam nuo transporto ar stacionarių įrenginių, įrengti triukšmą sugeriančias, aklinas sieneles (atitvarus).

Informacijos šaltiniai:

https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/kur-kreiptis-kai-ramybes-neduoda-triuksmas