Paslaugos aprašymas

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytus reikalavimus: 1. Vidutinės pajamos, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio; 2. Kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka kitas Įstatyme nurodytas sąlygas, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytus reikalavimus: 1. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo. Jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą ir kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas; 2. Vidutinės pajamos, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio; 3. Kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka kitas Įstatyme nurodytas sąlygas, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Socialinės pašalpos dydį vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro: 1. Skirtumas tarp 1,4 valstybės remiamų pajamų dydžio ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius; 2. Skirtumas tarp 1,2 valstybės remiamų pajamų dydžio ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių; 3. Skirtumas tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių. Bendrai gyvenantiems asmenims socialinės pašalpos dydį pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui sudaro skirtumas tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį; antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 90 procentų skirtumo tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;  trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį. Įsidarbinus ilgalaikiam bedarbiui, paskirtos socialinės pašalpos mokėjimas sustabdomas, tačiau skiriama ir mokama socialinė pašalpa už kiekvieną pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už 12 dirbtų mėnesių, ir jos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui sudaro: 1. Pirmą–trečią papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 100 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio; 2. Ketvirtą–šeštą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 80 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio; 3. Šeštą–dvyliktą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.  Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą ilgiau nei 12 mėn., pašalpos dydis gali būti mažinamas.

Prašymas-paraiška pateikiamas raštu asmeniškai, paštu arba per atstovą (įgaliotą asmenį, rūpintoją, globėją) arba elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga. Jei prašymas-paraiška pateikiamas paštu, elektroniniu būdu ar per įgaliotą asmenį, prie prašymo turi būti pridėtos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka. Asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (paštu, el. paštu).

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 1TS-20 patvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Jonavos rajono savivaldybėje tvarkos aprašas

1. Prašymas–paraiška (priklausomai nuo aplinkybių): 1.1. Prašymas–paraiška piniginei socialinei paramai gauti (SP-4 forma); 1.2. Prašymas–paraiška piniginei socialinei paramai gauti ( SP-4(A) forma, kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys); 1.3. Prašymas–paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus ( SP-4(B) forma);

2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

3. Atsiskaitomosios sąskaitos banke numerį;

4. Pažymos apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, arba, jeigu pajamų šaltinis pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama parama;

5. Pareiškėjas, priklausomai nuo jo ar bendrai gyvenančių asmenų situacijos, turi pateikti: 5.1. Teismo nutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) išlaikymo, tėvystės nustatymo arba teismo patvirtintą nutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) materialinio išlaikymo; 5.2. Įmonės, įstaigos, organizacijos, antstolio ar garantinio vaikų išlaikymo fondo išduotą pažymą apie lėšas vaikui (vaikams) išlaikyti; 5.3. Pažymą iš mokymo įstaigų, kai yra vyresnių nei 16 metų besimokančių vaikų, apie asmens mokymąsi arba studijas pagal tam tikrą programą (jei duomenų apie mokymąsi nėra mokinių (studentų) registre); 5.4. Sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, kai likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos; 5.5. Ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, kad asmuo augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė); 5.6. Sutarties apie nuomojamą žemę; 5.7. Dokumento, suteikiančio Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ar dokumento, suteikiančio užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kopiją;

6. Kitus dokumentus (atsižvelgiant į aplinkybes).

Pasinaudojant programa „Parama", gaunami duomenys iš:

1. Gyventojų registro tarnybos– apie deklaruotą gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį;

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  ir jos teritorinių skyrių – apie asmens gaunamas pajamas ir išmokas;

3. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  ir jos teritorinių skyrių – apie asmens įregistravimą teritorinėje darbo biržoje ir mokamas nedarbo socialinio draudimo išmokas;

4. Nacionalinės mokėjimo agentūros  – apie asmens gautas išmokas žemės ūkiui remti;

5. Mokinių registro– apie vyresnių nei 16 metų besimokančių asmenų mokymosi įstaigas ir programas;

6. Studentų registro – apie studijas aukštosiose mokyklose;

7. VĮ Regitra – apie asmens disponuojamas transporto priemones;

8. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) ir jos teritorinių skyrių – apie asmens nedarbingumo lygį;

9. Žemės ūkio technikos registro– apie asmens disponuojamą žemės ūkio techniką;

10. Gyvūnų registro – apie deklaruotus ūkinius gyvūnus;

11. VMĮ (nelegalus darbas) registro – apie nelegalią veiklą vykdančius asmenis;

12. VĮ Registrų centro (– apie asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą;

13. Kita (atsižvelgiant į aplinkybes).

Socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Sidona Valatkevičienė, tel. +370 349 50300, el. paštas sidona.valatkeviciene@jonava.lt , kabinetas – 121

Socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Aldona Nacevičienė, tel. +370 349 50300, el. paštas aldona.naceviciene@jonava.lt,  kabinetas – 121

Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Kristina Graudinienė, tel. +370 349 50211, el. paštas kristina.graudiniene@jonava.lt, kabinetas – 102

Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Agnė Gertman, tel. +370 349 73317, el. paštas agne.gertman@jonava.lt, kabinetas – Ruklos seniūnija

Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Laima Jaščemskienė, tel. +370 349 78032 el. paštas laima.jascemskiene@jonava.lt, kabinetas – Šveicarijos, Užusalių seniūnijos

Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistas Darius Freimontas, tel. +370 349 49648, el. paštas darius.freimontas@jonava.lt, kabinetas – Bukonių seniūnija

Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Daiva Pauplienė, tel. +370 349 35336, el. paštas daiva.paupliene@jonava.lt, kabinetas – Upninkų seniūnija

Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Jolita Gudonavičienė, tel. +370 349 49338, el. paštas jolita.gudonaviciene@jonava.lt, kabinetas – Kulvos ir Žeimių seniūnijos

Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Maja Petrova, tel. +370 349 35336, el. paštas maja.petrova@jonava.lt, kabinetas – Šilų seniūnija

Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Ūselienė, tel. +370 349 50142, el. paštas daiva.useliene@jonava.lt

Per 30 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo- paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

Prašymo-paraiškos formos patalpintos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai-2/prasymu-formos-socialinei-paramai-gauti

1. Prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti SP-4 forma;

2. Prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti (kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys) SP-4(A) forma;

3. Šeimos duomenys socialinei paramai gauti SP-1 forma;

4. Duomenys apie asmens ir jo šeimos narių veiklos pobūdį ir socialinę padėtį SP-2 forma.

5. Prašymo-paraiškos skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus SP-4(B) forma.

Paslauga teikiama neatlygintinai

Paslauga yra galutinė. Asmeniui atvykus į savivaldybės socialinės paramos skyrių, įgaliotas darbuotojas įsitikina piliečio asmens tapatybe ir įvertina pateiktus dokumentus. Priimant asmens paraišką–prašymą, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Trūkstami dokumentai gali būti pateikiami per 2 mėnesius tais atvejais, kai pajamos paramai gauti apskaičiuojamos pagal mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas. Socialinė pašalpa gali būti teikiama: 1. Pinigais; 2. Nepinigine forma; 3. Pinigais ir nepinigine forma. Savivaldybės administracija turi teisę tikrinti asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą; papildomai apklausti asmenis, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų; pasitelkti asmenis visuomenei naudingai veiklai; pasitelkti seniūnaičius, bendruomenės narius ir kitus suinteresuotus asmenis svarstant klausimus dėl socialinės pašalpos skyrimo.

Paslauga teikiama ir internetu adresu www.spis.lt