Valstybės remiami kreditai

Kuo ypatingi valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai?

Valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai nuo kitų būsto kreditų skiriasi tuo, kad šiais kreditais pasinaudojusiems žmonėms valstybė padengia 15-30 procentų kredito sumos, kai kredito gavėjai turi teisę į valstybės paramą bei priklauso toliau nurodytoms asmenų grupėms, arba 15–30 procentų kredito likučio sumos, kai kredito gavėjai nurodytoms asmenų grupėms nėra priskiriami kredito gavimo metu, bet tampa priskirtinais kredito sutarties galiojimo metu.

Jei kompensacija gaunama kredito gavimo metu, ji gali būti naudojama ir kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.

Asmenų grupės, kurioms valstybė kompensuoja dalį būsto kredito:

Asmenų grupės apibūdinimas	Subsidijos dydis, proc.
1.   Jaunos šeimos (kai tėvai ne vyresni kaip 36 m. amžiaus):
·       neauginančios vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);	15
·       auginančios vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);	20
·       auginančios du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).	25
2.   Šeimos, auginančios 3 arba daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).	30
3.   Asmenys ir šeimos, kurių šeimos nariams yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.	30
4.   Asmenys, buvę našlaičiai ar be tėvų globos (rūpybos) iki 18 metų augę asmenys iki jiems sukanka 36 m.	30
5.  Šeimos, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau  vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).	30

Asmenys be šeimos(išskyrus asmenis su negalia ir asmenis iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos)) gali pretenduoti tik į valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kreditą (be subsidijos). Ateityje pasikeitus asmens situacijai ir įgijus teisę į subsidiją, asmuo, eilinio kvietimo teikti prašymus metu, galėtų teikti prašymą ir gauti pažymą pagal tuo metu galiojančias sąlygas. Tokiu atveju subsidija apskaičiuojama nuo kredito likučio sumos kreipimosi į kredito davėją dėl kredito sutarties pakeitimo dieną.

Kokio dydžio gali būti valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas?

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų maksimalūs dydžiai yra apibrėžti:

• iki 53 tūkst. Eur asmeniui be šeimos;
• iki 87 tūkst. Eur šeimai;
• iki 35 tūkst. Eur būsto rekonstrukcijai.

 

Kas gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą?

Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti tik Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme apibrėžti, teisę į valstybės paramą turintys asmenys, kurie atitinka kredituojančios įstaigos reikalavimus, keliamus būsto kredito gavėjams.

Teisę į valstybės paramą turi tie asmenys (šeimos), kurių turimas turtas ir per paskutinius kalendorinius metus gautos grynosios pajamos neviršija minėtame įstatyme nurodytų dydžių ir kurie įsigyja pirmą tinkamą šeimai gyventi būstą, t. y. neturi ir neturėjo nuosavo būsto, turėjo nuosavą būstą daugiau kaip prieš 5 metus ir nėra pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti, arba turi (turėjo) būstą, kuriame vienam šeimos nariui tenka mažiau nei 14 kv. m. naudingojo ploto, arba turi (turėjo) daugiau kaip 60 proc. nusidėvėjusį būstą, nepriklausomai nuo jo ploto. Taip pat nepriklausomai nuo turimo būsto ploto, galima gauti valstybės remiamą būsto kreditą būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Visais minėtais atvejais šeimos pajamos ir turtas neturi viršyti nustatytų dydžių:

Šeimos apibūdinimas	Pajamų riba, Eur	Turto riba, Eur
Asmens be šeimos metinės pajamos ir turimas turtas	24 698	30 057
2–3 asmenų šeimos metinės pajamos ir turimas turtas	34 484	61 046
4–5 asmenų šeimos metinės pajamos ir turimas turtas	41 474	81 317
Vienam šeimos nariui tenkančios metinės pajamos ir turtas 6 asmenų ir didesnėse šeimose	6 990	19 339

Svarbiausia ir sunkiausiai apibrėžiama valstybės iš dalies kompensuojamo kredito gavimo sąlyga – atitikti kredituojančios įstaigos reikalavimus, keliamus būsto kredito gavėjams.

Kaip vyksta valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suteikimo procesas?

1. Kvietimo laikotarpiu asmenys (šeimos), atitinkantys aukščiau išvardytus reikalavimus, pateikia savivaldybei, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą arba įtraukti į jos gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai), nustatytos formos (BP-1)  prašymą. Visi kvietimo laikotarpiu pateikti prašymai registruojami SPIS.

2. Pasibaigus kvietimo laikotarpiui, prašymai vertinami savivaldybėse. Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo (išskyrus prašymus dėl papildomos subsidijos, kurios išduodamos pirmumo tvarka), t. y.  pagal prašymo registracijos SPIS datą ir laiką, atsižvelgiant į numatytas lėšas subsidijoms teikti.

3. Jeigu asmuo (šeima) atitinka kriterijus, ir pakanka lėšų subsidijoms teikti, savivaldybė išduoda pažymą.

4. Gavęs pažymą asmuo (šeima) per 15 kalendorinių dienų turi kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir aktyvuoti gautą pažymą.

Pažymą per 15 dienų reikia aktyvuoti vienoje iš kredito įstaigų, teikiančių valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus. Nesvarbu, kurioje įstaigoje aktyvuojama pažyma, kredito sutartis gali būti pasirašyta ir su kita kredito įstaiga iš šio sąrašo. Tokiu atveju rekomenduojame iš anksto pasirūpinti tinkamu pažymos aktyvavimo įrodymu, kuris būtų tinkamas kitoms kredito įstaigoms.

5. Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą dėl paskolos suteikimo. Jei paskola suteikiama, pasirašoma kreditavimo sutartis.

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už asmenį (šeimą) kredito įstaigai.

 

Siekdama įvertinti asmens (šeimos) teisę į paramą būstui įsigyti, savivaldybės administracija kartu su prašymu nagrinėja šiuos papildomus dokumentus / duomenis, kuriuos ji gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų (jeigu tokios galimybės nėra, juos turi pateikti prašymą teikiantis asmuo):

1.  Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (FR0001 su priedu FR0001P, kodas 805).
2.  Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo    6 priedą, jeigu asmenys, gauna pajamas, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ir šeimų gaunamas pajamas. Jeigu prašymas teikiamas SPIS, šis priedas pildomas SPIS.
3. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą.

 

Toliau išvardintus dokumentus būtina pateikti, jeigu yra aktualūs individualiu asmens (šeimos) atveju: 
4. Dokumentus, patvirtinančius, kad motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) faktiškai vieni augina vaiką (-us) ir (ar) vaiką (-us), kuriam (-iems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba):

4.1. vieno iš tėvų, vieno iš globėjų (rūpintojų) mirties faktą patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, mirties liudijimą ar išrašą iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro);
4.2. įsiteisėjusį teismo sprendimą (-us) dėl:
4.2.1. santuokos nutraukimo ir (ar) vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) vaiko išlaikymo priteisimo;
4.2.2. vienam iš tėvų neterminuotai apribotos tėvų valdžios;
4.2.3. vieno iš tėvų pripažinimo neveiksniu;
4.2.4. vaiko (-ų) išlaikymo sutarties patvirtinimo;
4.2.5. vaiko (-ų) gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo, jei vaikas ( ai) gimė nesusituokusiems asmenims, o vaiko (-ų) gimimo įraše nurodyti abu tėvai;
4.2.6. vieno iš tėvų pripažinimo dingusiu be žinios;
4.3. įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo vienam iš tėvų paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

5. Įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.

6. Atstovavimą patvirtinantį dokumentą (įgaliojimą, atstovavimo sutartį).

7. Galiojantį statybą leidžiantį dokumentą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje numatytais atvejais (jei šis dokumentas neįregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“), kai būsto kreditas imamas būstui statyti.

8. Statinio ekspertizės aktą, sudarytą vadovaujantis STR 1.04.04:2017, patvirtinantį būste įvykusią statinio (jo dalies) avariją ar nustatytą jos grėsmę (statinys (jo dalis) yra avarinės būklės) ir (ar) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, nurodytų esminių statinių reikalavimų, įskaitant būsto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams reikalavimus, pažeidimus, bei pateiktas išvadas arba galiojantį statybą leidžiantį dokumentą dėl nuosavybės teise turimo būsto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje nurodytais atvejais (jei šis dokumentas neįregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“), rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, taip pat rekonstruojant nuosavybės teise turimą būstą, pritaikant jį neįgaliųjų poreikiams.

9. Statinio ekspertizės aktą, sudarytą vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.  D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.04.04:2017), patvirtinantį turėtame (turimame) būste įvykusią statinio (jo dalies) avariją ar nustatytą jos grėsmę (statinys (jo dalis) yra avarinės būklės) ir išvadas, pateiktas per pastaruosius 5 metus iki prašymo pateikimo dienos.

 

Kokie teisės aktai reglamentuoja valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimą?

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo"

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas "Dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuoamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo"

Kredito davėjų, kurie su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudarę sutartis dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos, sąrašas:

1. AB SEB bankas;
2. Luminor Bank AB;
3. „Swedbank“, AB;
4. Akademinė kredito unija;
5. Anykščių kredito;
6. Aukštaitijos kredito unija;
7. Centro kredito unija; 
8. Kredito unija „Tikroji viltis“;
9. Kretingos kredito unija;
10. Panevėžio kredito unija;
11. Mažeikių kredito unija;
12. Šilutės kredito unija;
13. SAGA kredito unija.