Valstybės remiami kreditai

Kuo ypatingi valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai?

Valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai nuo kitų būsto kreditų skiriasi tuo, kad šiais kreditais pasinaudojusiems žmonėms valstybė padengia 15-30 procentų kredito sumos, kai kredito gavėjai turi teisę į valstybės paramą bei priklauso toliau nurodytoms asmenų grupėms, arba 15–30 procentų kredito likučio sumos, kai kredito gavėjai nurodytoms asmenų grupėms nėra priskiriami kredito gavimo metu, bet tampa priskirtinais kredito sutarties galiojimo metu.

Jei kompensacija gaunama kredito gavimo metu, ji gali būti naudojama ir kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.

Asmenų grupės, kurioms valstybė kompensuoja dalį būsto kredito:

Kokio dydžio gali būti valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas?

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų maksimalūs dydžiai yra apibrėžti:

• iki 53 tūkst. Eur asmeniui be šeimos;
• iki 87 tūkst. Eur šeimai;
• iki 35 tūkst. Eur būsto rekonstrukcijai.

Bet kuriuo atveju, kredito dydis negali būti didesnis nei kredituojančios įstaigos (banko ar kredito unijos) nustatyta procentinė dalis perkamo (įkeičiamo) būsto vertės.

Kas gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą?

 Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti tik Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme apibrėžti, teisę į valstybės paramą turintys asmenys, kurie atitinka kredituojančios įstaigos reikalavimus, keliamus būsto kredito gavėjams.

Teisę į valstybės paramą turi tie asmenys (šeimos), kurių turimas turtas ir per paskutinius kalendorinius metus gautos grynosios pajamos neviršija minėtame įstatyme nurodytų dydžių ir kurie įsigyja pirmą tinkamą šeimai gyventi būstą, t. y. neturi ir neturėjo nuosavo būsto, turėjo nuosavą būstą daugiau kaip prieš 5 metus ir nėra pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti, arba turi (turėjo) būstą, kuriame vienam šeimos nariui tenka mažiau nei 14 kv. m. naudingojo ploto, arba turi (turėjo) daugiau kaip 60 proc. nusidėvėjusį būstą, nepriklausomai nuo jo ploto. Taip pat nepriklausomai nuo turimo būsto ploto, galima gauti valstybės remiamą būsto kreditą būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Visais minėtais atvejais šeimos pajamos ir turtas neturi viršyti nustatytų dydžių:

Svarbiausia ir sunkiausiai apibrėžiama valstybės iš dalies kompensuojamo kredito gavimo sąlyga – atitikti kredituojančios įstaigos reikalavimus, keliamus būsto kredito gavėjams.

Kaip vyksta valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suteikimo procesas?

Žmonės, kurie norėtų gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, pirmiausia turėtų atsakingai įvertinti savo galimybes skolintis: ar ilgalaikė paskola netaps nepakeliama našta ateityje, ar gaunamos pajamos yra pakankamai patvarios ir netekus darbo nebus sunku susirasti kitą darbą, ar nėra šiuo metu prisiimta per daug kreditinių įsipareigojimų ir pan.

Jei nusprendžiama, kad skolintis būstui yra tinkamas laikas, vertėtų susipažinti su kredituojančių įstaigų būsto kreditų sąlygomis, įvertinti, ar jos Jums tinkamos ir pasitikrinti, ar yra išpildomi jų keliami reikalavimai būsto kredito gavėjams.

Aptarus su kredituojančia įstaiga tinkamas kreditavimo sąlygas, reikės gauti savivaldybės administracijos pažymą, patvirtinančią teisę į valstybės paramą. Savivaldybės administracijai pateikiamas nustatytos formos prašymas, pareiškėjo tapatybę patvirtinantis dokumentas bei kiti reikalingi dokumentai (metinė gyventojo (šeimos) turto, įskaitant pajamas,deklaracija FR0001, kodas 805, pateikiama VMI) ir kt.), jeigu jų savivaldybės administracija negauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų. Pažyma, patvirtinanti teisę į valstybės paramą, arba motyvuotas atsisakymas tokią pažymą išduoti pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po to, kai savivaldybės administracijoje užregistruojami visi pažymos išdavimui reikiami dokumentai. Per 15 kalendorinių dienų nuo pažymos gavimo, ji kartu su būsto kredito paraiška turi būti pateikta kredituojančiai įstaigai. Toliau viskas vyksta kredituojančios įstaigos nustatyta tvarka, o pasirašius valstybės remiamo būsto kredito sutartį, priklausanti subsidija iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansavimo programos yra pervedama į kredituojančios įstaigos nurodytą sąskaitą. Likusi kredito dalis grąžinama kredito sutartyje nustatyta tvarka.

Kokie teisės aktai reglamentuoja valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimą?

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo"

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas "Dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuoamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo"

Kredito davėjų, kurie su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudarę sutartis dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos, sąrašą galite rasti čia

sąrašas, 

Dėl paramos būstui įsigyti informaciją suteikia Živilė Besevičienė, tel. (8 349) 20008, el. p. zivile.beseviciene@jonava.lt arba 321 kab., Žeimių g. 13, Jonava.

Nuo 2024 m. liepos 1 d. pasikeitus teisės aktų nuostatoms prašymai dėl paramos būstui įsigyti nepriimami iki LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvietimo, skyrus einamųjų metų valstybės biudžeto asignavimų šioms subsidijoms mokėti.