Kitoks požiūris į mokymą ir mokymąsi

Vasario 18 ir 23 bei kovo 3 - 4 dienomis beveik keturiasdešimt rajono švietimo įstaigų pedagogų dalyvavo projekto „Lyderių laikas 3“ (LL3) savivaldybės kūrybinės komandos organizuotuose nuotoliniuose mokymuose ,,Kitoks požiūris į mokymą ir mokymąsi. Savivaldus mokymasis – mokymasis ateičiai“. Mokymus vedė dr. Rasa Pocevičienė, Šiaulių valstybinės kolegijos Vadybos ir komunikacijos katedros docentė.

Mokymų pradžioje LL3 Jonavos kūrybinės komandos vadovė Danguolė Deikienė padėkojo komandai už energiją, sumanumą ir susitelkimą bendrai veiklai, o visiems mokymų dalyviams palinkėjo sėkmės darbuose, pritaikant įgytas žinias.

„Mokytojas turi būti lyderis: klasėje, savo aplinkoje, mokykloje“, - mokymus pradėjo lektorė dr. Rasa Pocevičienė. Ji akcentavo, kad labai svarbi bendradarbiavimo idėja, jungtys tarp mokyklų, tarp įvairių ugdymo pakopų. Mokymų metu svarstėme, ką reiškia būti savivaldžiu mokiniu, ką reiškia būti savivaldaus mokinio mokytoju. Ar mes pasirengę leisti mokiniams būti savivaldiems? Kaip personalizuoti mokymąsi, kai klasėje sėdi 30 mokinių? Kaip rasti mokymosi sėkmės formulę? Įvairūs klausimai įtraukė į aktyvų dalyvavimą, skatino permąstyti savo patirtį ir ieškoti atsakymų . Lektorė pateikė įvairių tyrimų ir Suomijos švietimo sistemos pavyzdžių, kurie atskleidė savarankiško mokymosi privalumus. Rasa Pocienė akcentavo, jog mokymo paradigmą reikia keisti į mokymosi, sukurti tokią aplinką, kad mokinys pats keliautų pažinimo keliu, bet takus turi nurodyti mokytojas.

Lektorė priminė, kad savivaldus mokymasis mus orientuoja į mokinį, t. y. kaip mokysis mūsų mokinys, o ne kaip mokysime jį mes. Mokykloje laisviname mokymosi procesą, bet vertinimas lieka tas pats: įvairūs žinių patikrinimai, brandos egzaminai. Todėl ir kyla įvairūs prieštaravimai. Kaip pasiekti,  kad mokinio laisvė rinktis mokymosi turinį, technologijas, aplinką, metodus, vertinimą būtų lygi jo atsakomybei (laisvė = atsakomybė). Mokytojai turi mokyti mokinius rinktis atsakingai. Kuo didesnė pasirinkimo laisvė, tuo didesnė atsakomybė.

Pocevičienė aptarė pasitikėjimo kultūros, universalaus dizaino sampratą, kaip planuoti pamoką (planuoti ne mokytojo veiklą, o ką veiks pamokoje mokinys), kodėl ypatingai svarbus grįžtamasis ryšys, geros mokyklos aspektus. Mokytojas šiandien yra organizatorius ir pagalbininkas (fasilitatorius), o mokinys - aktyvus dalyvis ir mokymosi partneris. Šiuolaikinis mokytojas pirmiausia išsikelia tikslą, orientuotą į rezultatus, planuoja mokinio pasiekimų vertinimą, tik tada renkasi mokymo turinį ir mokymosi metodus.

Mokymų metu lektorė pateikė ir įvairių savivaldaus mokymosi metodų pavyzdžių bei mokymosi stiliaus nustatymo būdų. Samprotavome, koks tėvų vaidmuo savivaldžiame mokymesi. Dėstytoja akcentavo, kad tėvai taip pat yra visaverčiai vaikų ugdymo(si) partneriai, o ne mokytojai ar namų darbų atlikėjai. Jie turi sukurti vaikui saugią mokymosi aplinką namuose, teikti psichologinę, emocinę paramą, o ne būti mokytoju (tam jie nepasirengę). Svarbiausia - tikėti, kad vaikas gali būti savarankiškas, tikėti jo sėkme.

Paskutinę mokymų dieną dalijomės mintimis, kuo  naudingi,  aktualūs šie mokymai, dėkojome lektorei dr. Rasai Pocevičienei už puikias įžvalgas. Tokie mokymai labai reikalingi!

Jonavos Justino Vareikio progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos
Loreta Kazlauskienė ir Daivutė Kloniūnienė