Pradžia
lt
en
COVID-19 Jonavoje
Paslaugos
Skelbimai
Projektai
DUK

Jonaviečių, „Lyderių laikas 3“ dalyvių, stažuotė Estijoje - Suomijoje

Kovo 8 – 14 dienomis vyko projekto „Lyderių laikas 3" stažuotė Suomijoje ir Estijoje tema „Įvairūs mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai mokinių mokymosi pažangos užtikrinimo srityje". Stažuotėje dalyvavo 14 savivaldybių atstovai. Jonavos rajonui atstovavo Jelena Galvydytė, Jonavos vaikų lopšelio - darželio „Saulutė" direktorė, Loreta Bizokienė, „Neries" pagrindinės mokyklos mokytoja, Ina Jakovlevienė, Justino Vareikio progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui, Edita Gerulaitienė, Žeimių mokyklos - daugiafunkcio centro bibliotekininkė ir Raimundo Samulevičiaus progimnazijos atstovės – pradinių klasių mokytoja Žydrūnė Tuomienė bei direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aldona Gailienė.



Stažuotės dalyvius sužavėjo nepriekaištinga organizatorių veikla ir apgalvota programa, susieta su kiekvienos savivaldybės komandos rengiamo pokyčių projekto tema.

Turėjome progos ne tik lankytis įvairiose mokyklose, bet ir dalyvavome konferencijose, kur sužinojome apie Suomijos ir Estijos mokyklų bei vietinės valdžios vaidmenis, įgyvendinant esminius švietimo sistemos pokyčius, atvedusius prie aukščiausių rezultatų vaikų pasiekimų srityje. Sprendimai dėl pokyčių švietimo srityje priimami remiantis rimtais moksliniais tyrimais, o politikai įsipareigoja tęsti priimtus sprendimus. Sužinojome apie bendradarbiavimo galimybes, kuriant mokymosi aplinkas, mokyklos vadovų vaidmenį, paramos ir pagalbos moksleiviams organizavimą mokyklose. Suomiai ir estai turi tvirtą bendradarbiavimo su moksliniais edukaciniais centrais bei muziejais patirtį.

Suomijos mokyklose mokymasis privalomas iki 16 metų. Pradinis ugdymas vykdomas 1-6 klasėse, pagrindinis - 7-9 klasėse. Mokiniai mokosi pagal gyvenamą teritoriją, nes, anot Suomijos NŠA direktoriaus Aulio Pitkalos, „Pas mus visos mokyklos geros, ir tėvai labai pasitiki mokytojais". Pasitikėjimo mokytojais tema mus lydėjo visos stažuotės metu. Mokytojais pasitiki valdžia, tėvai, mokiniai. Suomijoje labai didelis vietinės valdžios dėmesys savivaldybės teritorijoje esančioms mokykloms. Mokyklų vadovai sulaukia visokeriopos savivaldybės pagalbos, organizuojant ugdymo procesą, aprūpinant mokytojus mokymo priemonėmis. Siekiant sumažinti socialinę atskirtį, Suomijoje ir Estijoje visiems 1-9 klasių mokiniams tiekiamas nemokamas maitinimas, visi mokiniai aprūpinami reikalingomis mokymosi priemonėmis, nemokamai organizuojamos edukacinės išvykos. Mokinių skaičius klasėse, pedagoginės pagalbos specialistų skaičius taip pat priklauso nuo vietinės valdžios galimybių. Klasėse mokosi iki 20 mokinių. Nuosekliai ir savalaikiai teikiama specialioji pedagoginė pagalba. Aplankytoje 20 klasių mokykloje pagalbą teikia 4 specialieji pedagogai, dirba psichologas ir kancleris, kuris, kaip mūsų socialinis pedagogas, rūpinasi vaiko socialine gerove. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama trimis lygiais. Iš pradžių konsultuojami mokytojai, teikiama pagalba vaikui. Jei per numatytą laikotarpį nustatomas intensyvesnės pagalbos poreikis, tik tada pildomi dokumentai. Sprendimą dėl pagalbos teikimo priima mokyklos specialistai ir mokytojai, kurie geriausiai pažįsta vaiką ir žino jo situaciją. Intensyviausia pagalba teikiama vaikams, turintiems sudėtingesnių raidos sutrikimų.

Suomijoje ir Estijoje mokytojo profesija laikoma prestižine. Didelis dėmesys skiriamas mokytojų atrankai. Mokytojais besąlygiškai pasitikima. Tėvai skatina vaikus mokytis. Manoma, kad šeimose puoselėjamos vertybės bei nuostatos, susijusios su mokykla bei mokymusi, yra lemiamos. Mokyklos nereitinguojamos. Vyrauja nuostata, kad mokymosi sėkmės rodiklis yra mokytojo prestižo reikalas. Mokytojams paliekamos pagrindinės pareigos: pamokos kokybės užtikrinimas ir asmeninis nuolatinis tobulėjimas. Jokių kitų funkcijų mokytojai neatlieka. Į gimnazijas patenkama turint tam tikrą įvertinimų vidurkį. Mokinys rašo stojamąjį motyvacinį laišką, nurodydamas savo tikslus bei siekius, ir įsipareigoja to siekti. Jei kartais mokinys nukrypsta nuo savo užsibrėžtų tikslų, grįžtama prie šio laiško ir daug bendraujama, padedant vaikui apgalvoti ir įsipareigoti. Mokyklose bent kartą per metus privalomi trišaliai pokalbiai, dalyvaujant mokiniui, tėvams ir mokytojui, kai pagrindinis šių pokalbių dalyvis – mokinys.

Pasak Estijos švietimo reformos pradininkų Sirje Aher ir Georg Aher,  Estijoje labai didelis dėmesys skiriamas vaikų ikimokykliniam ugdymui. Estijos švietimo reformos įgyvendintojai teigė, kad labai svarbu šalyje turėti vieną ikimokyklinio ugdymo programą, kurioje aiškiai nurodoma, ko vaikas turi pasiekti. Estų ikimokyklinio ugdymo programa sudaryta iš meninio ugdymo, judėjimo, matematikos, gamtos mokslų, kalbos sričių. Geriausi ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojai kuria ugdymo programas darželiams, nes žino, kad tolimesnio ugdymosi sėkmė priklauso nuo ugdymo ankstesnėje pakopoje.

Estijoje ir Suomijoje pamokų per savaitę mažiau nei Lietuvoje, trumpesnis mokymosi periodas ir ilgesnės atostogos. Mokyklose įrengtos erdvės turiningam vaikų laisvalaikio praleidimui: vaikai laisvą laiką pertraukų metu leidžia pagal savo norus ir polinkius. Vaikų priežiūra po pamokų – ne mokyklos ir ne mokytojų reikalas. Tuo užsiima kitos organizacijos. Pagrindiniame ugdyme - dėmesys namų ruošos įgūdžiams. Namų ruošos programa privaloma vienerius metus 7-oje klasėje, vėliau  - kaip pasirenkamasis dalykas (beje, populiarus). Pavyzdžiui, jei mokiniai mokosi gaminti kavą, tai pirmiausiai sužino, kokių ji gali būti rūšių, tada apsilanko maitinimo įstaigose, fiksuoja, kokių rūšių kava ten tiekiama, pasidomi gaminimo būdais. Muzikos taip pat mokosi netradiciškai. Tiesiog mokosi groti instrumentais, nepažinodami natų, nes pagrindinis dėmesys – praktiniams įgūdžiams, t. y. gebėti naudotis instrumentu, sugroti ansamblyje.

Baigę pagrindinio ugdymo programą, Suomijos ir Estijos mokiniai gali tęsti mokymąsi gimnazijose ir profesinio rengimo centruose. Į gimnazijas yra atranka, todėl apie 50 procentų mokinių renkasi mokymąsi profesinio rengimo centruose. Šie centrai yra labai gerai aprūpinti mokymuisi reikalinga įranga ir yra kiekvienoje savivaldybėje. Tėvams nereikia rūpintis, kad vaikas turės išvažiuoti toliau nuo namų.

Galvodami apie aukštus mokymosi rodiklius šalyje, estai juokauja, kad jie nėra labai religingi, jų religija - švietimas. Kalbėdami apie perversmo Estijos švietime pradžią Sirje ir Georg Aher kalbėjo apie mokytojams organizuotus ilgalaikius mokymus su užduotimis pritaikyti pokyčius, reflektuoti ir vėl dirbti. Švietimo pokyčio įgyvendintojai įvardino, kad mokytojai iš pradžių tikrai nebuvo labai patenkinti, bet jie neturėjo pasirinkimo, ir šis drastiškas žingsnis atnešė laukiamų rezultatų.

Pabaigai keletas citatų iš kelionės: „Mokiniai rengiami gyvenimui, ne olimpiadoms ir konkursams", „Testai yra tik mokyklos nuosavybė ir įrankis mokyklos veiklos tobulinimui", „Pasitikėjimas mokytoju - tai avansas, kuris sugrįžta su kaupu", „Jautrumas mokinio poreikiams! Švietimo sistemos centre - vaikas", „Mokykloms turi vadovauti patys geriausi pedagogai", „Gavęs įvertinimą, mokinys nenustemba, nes valstybiniu lygiu sukurti labai aiškūs pasiekimų vertinimo kriterijai".

Kas labiausiai sužavėjo? Labai atsakingas ir kartu paprastas požiūris į ugdymą, pasitikėjimas mokytojais, nuoseklus ir prasmingas bendradarbiavimas visais lygmenimis, idealios sąlygos mokymuisi visiems vaikams, labai tikslingai panaudojamos kvalifikacijos lėšos.



Gaila, kad stažuotę šiek tiek aptemdė ir planus pakoregavo visą pasaulį susimąstyti ir vertybes perkainuoti privertusi nelaimė. Bet gyvenimas tęsiasi...

Aldona Gailienė, Jonavos kūrybinės komandos narė