VASARIO 2-OJI – GRABNYČIOS, KRISTAUS PAAUKOJIMO ŠVENTĖ

            Kristaus Paaukojimo šventė Lietuvoje dažniausiai vadinama Grabnyčiomis. Matyt, šis pavadinimas kilęs iš grabnyčių (graudulinės) žvakės pavadinimo. Šią dieną bažnyčiose šventinamos grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai (tad vasario 2-oji dar vadinama ir Perkūno diena). Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

            Anksčiau su tokiomis žvakėmis būdavo buriama: uždegus žiūrėta, kur krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų, iš tų namų laimė neišeis, o jei durų pusėn – gali būti, kad kas nors iš namiškių greitai mirs.

            Ką reiškia Kristaus Paaukojimo šventė? Praėjus 40-čiai dienų po Jėzaus gimimo, Juozapas ir Marija atnešė jį, kaip savo pirmagimį sūnų, paaukoti Dievui šventykloje. Ši auka vėliau išsiskleidžia Viešpaties kančios, mirties ir Prisikėlimo slėpinyje. Tai liudija ir pranašas Simeonas, šventykloje sutiktame kūdikyje atpažinęs ilgai lauktą Mesiją. Simeonas vadina jį „šviesa pagonims apšviesti", „išgelbėjimu", tačiau ir „prieštaravimo ženklu", dėl kurio Marijos „sielą pervers kalavijas". Todėl, praėjus 40-čiai dienų po Kalėdų – Jėzaus gimimo šventės, - Bažnyčia mini Kristaus Paaukojimo šventę, kurioje nujaučiame ir Didžiojo Penktadienio skausmą, ir Velykų džiaugsmą.

            Beje, sakoma, kad per Grabnyčias jau pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus...