Jonavos baseinas
Kartu su Ukraina!
Infrastruktūros plėtros įmokų skaičiuoklė
Paslaugos
Projektai
DUK
VAIKUI REIKIA ŠEIMOS
Vaikystė trumpas ir nepakartojamas gyvenimo tarpsnis. Ji turi būti nerūpestinga ir linksma. Sunku būti laimingu vaiku, jeigu šalia nėra suaugusiojo, kuris pasirūpina, priglaudžia, paguodžia, nušluosto ašarą. Jeigu nėra tėvų, kurie padeda išpildyti norus ir įgyvendinti svajones.
Visi vaikai yra svarbūs. Tik mes jiems galime sukurti saugią aplinką ir padėti užaugti pilnaverčiais žmonėmis. Galime daug diskutuoti apie vaikų teises, bet negalime nuginčyti pačios svarbiausios jų teisės – augti šeimoje.
Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2010 m. Lietuvoje buvo 11 130 tėvų globos netekusių vaikų. Tėvų globos netekusių vaikų skaičius mažėja nuo 2006 metų. Nuo 2006 iki 2010 metų šių vaikų skaičius sumažėjo 2207 vaikais, tačiau šalies mastu tai yra net 1,75 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų. Daugiau nei trečdalis visų be tėvų globos likusių vaikų auga vaikų globos namuose. 2010 metų pabaigoje institucijose augo 4173 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių net 2962 vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), t. y. šie vaikai jau beveik neturi galimybės grįžti į biologinę šeimą ir gyventi joje. Per 2010 m. 1079 vaikai buvo grąžinti tėvams, tačiau iš jų tik 75 vaikai grąžinti tėvams iš nuolatinės globos. Taigi, dauguma vaikų globos namuose augančių vaikų gyvens ten iki pilnametystės, tikėdamiesi ir svajodami, kad atsiras šeimos, norinčios jais pasirūpinti. Per 2010 metus 907 vaikams nustatyta globa šeimoje. Didžioji dalis globojamų vaikų augo giminaičių šeimose. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje imtis svetimų vaikų globos nėra populiaru. Tai ypač skaudina galvojant apie kūdikius ir mažamečius iki 3 metų vaikus, kurių į šeimas patenka mažiau, nei į institucijas.
Įvaikinamų vaikų Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečių šeimose skaičius pakankamai pastovus jau kelerius metus. 2010 metais Lietuvos Respublikos piliečių šeimose įvaikinta 109 vaikai, o užsieniečių šeimose – 115 vaikų. Nors 15-20 proc. šeimų Lietuvoje negali susilaukti savo vaikų, dėl įvairių priežasčių įvaikinimą renkasi nedaugelis. Tikėtina, kad nevaisingų porų sprendimą įsivaikinti stabdo iki šiol visuomenėje sklandantis mitas, kad įvaikinimas yra ilgas, biurokratinis, labai brangus ir sunkiai įveikiamas procesas. Praktika rodo, kad nereta šeima, galinti ir norinti padėti šeimoje užaugti likimo nuskriaustam vaikui bei savo šeimai suteikti pilnatvę, vien dėl to niekur nesikreipia ir nepradeda šio proceso. Dažna šeima, susipažinusi su įvaikinimą reglamentuojančiais įstatymais, kuriuose nėra nurodoma konkrečių reikalavimų dėl gaunamų pajamų bei gyvenimo sąlygų, nusprendžia, kad jie nebus įvertinti kaip tinkami asmenys įvaikinti, nes pavyzdžiui, gyvena nuomojamame bute ar gauna minimalų atlyginimą, nepradeda įvaikinimo proceso.
Suprasdami ir gerbdami vaiko prigimtinę teisę augti šeimoje, Kauno miesto Psichologinės paramos ir konsultavimo centras, bendradarbiaudamas su Kauno, Jonavos, Prienų, Kaišiadorių, Kėdainių, Raseinių rajonų bei Birštono miesto savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriais, nuo 2008 m. pradėjo vykdyti vaikų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugų organizavimo projektą „Paslaugos globėjams ir įtėviams", finansuojamą Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Įgyvendinant šį projektą taikoma vieninga visai Lietuvai PRIDE globėjų ir įtėvių rengimo programa. Pagal šią programą atestuoti socialiniai darbuotojai veda dešimties užsiėmimų grupinius mokymus bei organizuoja individualius susitikimus su pageidaujančiomis globoti ar įsivaikinti šeimomis (asmenimis) jų namuose. Grupinių mokymų metu žmonės turi galimybę daugiau sužinoti apie tėvų globos netekusių vaikų ypatumus, išgyvenimus, netektis bei su tuo susijusius jų poreikius.
Bendraudami su socialiniais darbuotojais bei dalyvaudami mokymuose, būsimieji globėjai ir įtėviai turi galimybę ne tik geriau pažinti save, bet įvertinti savo gebėjimus rūpintis tėvų globos netekusiais vaikais. Daugelis žmonių, dalyvavusių mokymuose, įvertina juos labai gerai, teigdami, kad jie ne tik sužinojo daug naujos informacijos, bet ir geriau suprato vaikų poreikius, elgesį.
Svarbu, kad šeimos ar asmenys, ketinantys globoti ar įvaikinti vaikus, į mokymus ateitų atviri naujoms žinioms bei išgyvenimams. Tapti globėjais ar įtėviais nedalyvavus mokymuose – tai tas pats, kaip nusipirkti kostiumą ar suknelę iš anksto nepasimatavus. Grįžus į namus ir pamačius, kad rūbas netinka, jį galima grąžinti atgal į parduotuvę. O ką daryti supratus, kad vaiko globa yra klaida ar neapgalvotas sprendimas? Grąžinti vaiką atgal į globos namus? O kaip jaustis vaikui, kai jis iš globėjų šeimos grąžinamas ten, iš kur buvo paimtas? Taigi, tinkamas ir sąmoningas pasirengimas vaiko atėjimui į šeimą, užtikrina globos ir įvaikinimo sėkmę.
Kviečiame visus jau apsisprendusius, dar svarstančius ar norinčius daugiau sužinoti apie vaikų globą ar įvaikinimą kreiptis į tiesiogiai į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą, kuris yra įsikūręs K. Petrausko g. 19A, tel. 8 674 284 03. Šio centro socialiniai darbuotojai, turintys ilgametę patirtį globos ir įvaikinimo srityje, galės atsakyti į Jums rūpimus klausimus arba į Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių tel. (8 349) 501 13.
Vaiko teisių apsaugos skyrius