KOVO 23-IOJI – PASAULINĖ METEOROLOGIJOS DIENA

            1950 m. kovo 23-iąją, patvirtinus Jungtinių Tautų organizacijai, pradėjo veikti Pasaulinė meteorologijos  organizacijos konvencija. Nuo 1961 metų pradėta minėti Pasaulinė meteorologijos diena.

            Meteorologija (graikiškai meteoro „dangaus kūnas, atmosferos reiškinys" + logos „mokslas") – mokslas apie Žemės atmosferą ir joje vykstančius procesus.

            Nuo senų laikų žmonės bando nuspėti orą. Mūsų senoliai spėdavo orą, atsižvelgdami į dangaus kūnų judėjimą, įvairių gyvūnų elgseną ir kt. Pavyzdžiui, kovo mėnesį: jei paukščiai lekia žemai, galima tikėtis šalčių, o jei aukštai – šilumos; jei šunys voliojasi – lauk oro atmainos; jei kovo antroje pusėje nėra tikro atšilimo, šalti orai ilgai nesilaikys – pavasaris čia pat. Balandžio mėnesį: jei balandis sausas, sausas bus ir birželis; jei balandis lietingas – bus geri metai; jei balandis šiltas – gegužė šalta; jei gegutė užkukuoja lapams sulapojus, vasara bus saulėta ir t.t.

            Lietuvoje pirmieji meteorologiniai stebėjimai atlikti 1770 m. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje. Pirmieji vandens lygio stebėjimai – 1810, 1811 metais Rusnėje, Smalininkuose, Tilžėje, Sieliuose. 1869-1897 m. Lietuvoje pradėtos steigti pirmosios meteorologijos stotys. 1921 m. įkurta Centrinė meteorologijos stotis.

Dabar didžiausius meteorologinius tyrimus Lietuvoje atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.