Pradžia
lt
en
Jonavos baseinas
Jonavos baseinas
Kartu su Ukraina!
Kartu su Ukraina!
COVID-19 Lietuvoje
COVID-19 Lietuvoje
Infrastruktūros plėtros įmokų skaičiuoklė
Infrastruktūros plėtros įmokų skaičiuoklė
Paslaugos
Paslaugos
Projektai
Projektai

DĖL 2010 METAIS ŠALYJE IR KAUNO APSKRITIES ĮMONĖSE ĮVYKUSIŲ NELAIMIŲ DARBE

 

 

 

Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 100 tūkst. darbuotojų, lyginant su 2009 metais, pernai padidėjo 22,8 proc. Tad 2010 metais įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe priežastys bei aplinkybės kelia nerimą.

            Kauno apskrities įmonėse 2010 metais fiksuotas tiek absoliutaus, tiek santykinio (skaičiuojant 100 tūkst. darbuotojų) mirtinų nelaimių darbe  skaičiaus mažėjimas. Tai labai džiugina ir leidžia daryti prielaidą, kad šios apskrities įmonių vadovai atsakingai vykdo reikalavimus, galinčius apsaugoti darbuotojų sveikatą ir gyvybę. Lieka tikėtis, kad toks konstruktyvus bei sektinas požiūris užkirs kelią nelaimėms darbe ir šiais metais. Kita vertus, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, lyginant su 2009 metais, kaip bebūtų skaudu konstatuoti, Kauno apskrities įmonėse pernai padidėjo.

            Iš visos Kauno apskrities įmonėse pernai įvyko 4 mirtini ir 24 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Mirtinų nelaimių darbe skaičius, lyginant su 2009 metais, sumažėjo 63,6 proc. (skaičiuojant 100 tūkst. darbuotojų – 62 proc.). Sunkių nelaimingų atsitikimų įvyko 14,3 proc. (skaičiuojant 100 tūkst. darbuotojų, 20 proc.) daugiau nei 2009 metais.

      Kauno apskrities įmonėse net 7 sunkūs nelaimingi atsitikimai įvyko krovinių tvarkymo darbuose, po 2 - atliekant darbus aukštyje, naudojant darbo įrenginius.

Vasario 18 d. Kaune UAB „Liningas" įmonės teritorijoje kroviniams transportuoti skirtu vežimėliu vežama elektroninė spinta virto, prispaudė ir sužalojo spintą prilaikiusį įmonės elektrotechninio baro vadovą A. Š.

Organizuojant transportavimo darbus nebuvo įvertinta, kad krovinys didelių gabaritų ir stūmimo metu gali būti nestabilus. Nebuvo pasirinktas saugus krovinio perkėlimo būdas, neatliktas instruktavimas vienkartinei užduočiai atlikti, kai ši užduotis nesusijusi su darbuotojų nuolatiniu darbu.

Kovo 24 d. UAB „Kėdainių oda" šlapių operacijų ceche, operatoriui nepastebėjus neleistinai sėdėjusio ant odų apdirbimo būgno apsauginės tvorelės odų mėzdruotojo N. C. ir įjungus būgną suktis, besisukdamas įrenginys užkabino N. C. drabužius ir įtraukė jį į tarpą tarp besisukančio būgno ir apsauginės tvorelės. N. C. buvo sužalotas. Būgno apsauga (tvorelė) netinkama – per žema, o tarpai tarp tvorelės elementų dideli, todėl tokia apsauga neatliko savo funkcijos - apsaugoti darbuotoją nuo besisukančio būgno.

Balandžio 15 d. Kaune AB „Ekra" gamybiniame ceche metalo tekinimo staklių griebtuvuose įtvirtintas frezavimo diskas, įsukęs su staklėmis dirbusio šaltkalvio A. N. rūbų rankovę, pritraukė darbuotoją ir sužalojo jo kaklą.

Kaprolono juosta buvo pjaustoma tam nepritaikytu įrenginiu, t. y., tekinimo staklėse įtvirtintu frezavimo disku. Be to, nebuvo įrengtų apsauginių įtaisų, neleidžiančių patekti į pavojingą zoną arba sustabdančių pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje.

   Gegužės 25 d. Kaune, UAB „Theca furniture" gamybinėse patalpose, vairuodamas elektrinį vėžimėlį, atsitrenkė į autokrautuvą ir susižalojo koją krovikas A. S. Krautuvą vairuoti buvo leista krovikui, kuris tam darbui nebuvo nei apmokytas, nei instruktuotas.

      Rugpjūčio 10 d. Kauno prekybos centro „Akropolis" automobilių stovėjimo aikštelėje pravažiuojantis automobilis kliudė ir nuvertė metalines kopėčias, nuo kurių griūdamas susižalojo automatinę informavimo sistemą tvarkęs UAB „AREVITA" (Kaunas) inžinierius-elektrotechnikas Ž. J. Darbuotojas dirbo šalia judančio transporto, tačiau nebuvo aprūpintas asmeninės apsaugos priemonėmis, kaip, pvz., oranžinės spalvos palaidine ar darbo drabužiais su šviesą atspindinčiomis juostomis.

    Spalio 1 d. Latvijos Respublikos Liepojos rajono „Saraikės" vėjo jėgainių parke, atliekant vėjo jėgainės montavimo bei paleidimo-derinimo darbus, įrenginio kabinoje (gondoloje) besisukantis generatoriaus velenas mirtinai traumavo UAB „Novotechnika" (Kauno r.) direktorių V. Š. Darbai buvo atliekami nesilaikant vėjo jėgainės surinkimo instrukcijoje nustatytų apsaugos nuo besisukančių jėgainės dalių reikalavimų.

    Lapkričio 4 d. UAB „Iremas" (Jonavos r.) gamybinėje bazėje, iškraunant metalo konstrukcijas, iš vilkiko priekabos iškrito ir susižalojo koją bendrovės šaltkalvis-remontininkas N. B. Krovinio užkabinimą (stropavimo darbus) atliko tam neapmokytas, neinstruktuotas darbuotojas.

Gruodžio 9 d. Kaune, statybvietėje, nuo statomų pastolių iš maždaug 7 m. aukščio nukrito ir susižalojo UAB „STAFAS" mūrininkas V.J. Pastoliai neatitiko teisės aktų reikalavimų: nebuvo įrengtų apsauginių aptvarų, apsaugančių darbuotojus nuo pavojaus nukristi.

Gruodžio 22 d. Alytuje, magistralinio vandentiekio kameroje, nupjovus už uždarytos sklendės esantį vamzdį, išsprūdo prieš sklendę sumontuota mova. Kamerą staiga užplūdo vanduo ir joje dirbęs UAB „EKOVALITAS" (Jonava) šaltkalvis-montuotojas A.P., kuriam įvykio metu buvo prispausta ranka, prigėrė. Darbai buvo pradėti neidentifikavus galimų pavojų ir neįvertinus rizikos.

            Išsamesnę informaciją apie mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe galima surasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje, rubrikoje Nelaimių pėdsakais/Valstybės darbo inspekcijos informacija apie mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, įvykusius 2010 metais.

Pirminės analizės duomenimis, didžioji dalis šalyje 2010 metais įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko mažo ir vidutinio dydžio įmonėse, nors tokiose įmonėse kaip tik turėtų būti lengviau užtikrinti saugą, darbo vietose įgyvendinti prevencines priemones. Tradiciškai didžioji dalis nelaimingų atsitikimų įvyko neturintiems profesinės patirties darbuotojams: tiems, kurių darbo stažas įmonėje mažesnis negu 1 metai.

Akivaizdu, kad įmonių, padalinių ir darbų vadovai, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai mažiau rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata, nevykdo jiems teisės aktais nustatytų pareigų identifikuoti darbo vietose esančius pavojus, įvertinti riziką, tinkamai instruktuoti darbuotojus, įgyvendinti būtinas darbuotojų traumavimui išvengti priemones. Daugelis darbdavių nereaguoja į Valstybinės darbo inspekcijos teikiamą informaciją, rekomendacijas bei nurodymus, nesiima veiksmingų priemonių, kad darbuotojai žinotų ir vykdytų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Valstybinė darbo inspekcija savo interneto svetainėje www.vdi.ltnuolat talpina įvairią nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai skirtą informaciją. Artimiausiu laiku ji bus papildyta dar smulkesne mirtinų bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe analize, rekomenduojamomis prevencinėmis priemonėmis bei papildomomis metodinėmis rekomendacijomis rizikos vertinimo klausimais.

Pastebėta, kad Valstybinė darbo inspekcija gauna tūkstančius paklausimų dėl darbo santykių, tačiau dėl darbuotojų saugos ir sveikatos srities teiraujamasi kur kas mažiau. Ragintume aktyviau klausti šia tema, tuo labiau, kad paklausimus galima teikti tiesiogiai Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt, nuorodoje ELEKTRONINIS PAKLAUSIMAS.