SUSIDOMĖJIMAS SAVANORYSTE LIETUVOJE AUGA

Aplinkos tvarkymas, pagalba vaikams ir jaunimui ar senyvo amžiaus žmonėms, pagalba organizuojant kultūrinius renginius – šiomis savanoriškomis veiklomis dažniausiai užsiimama Lietuvoje. Per septynerius metus savanoriaujančių žmonių skaičius šalyje išaugo nuo 18 iki 31 proc., rodo naujausias savanorystės tyrimas.

Augantį susidomėjimą savanoryste įrodo ir dar vienas faktas – nedalyvaujančių ir neketinančių dalyvauti skaičius nuo 2012 iki 2019 m. sumažėjo nuo 48 proc. iki 31 proc. apklaustųjų. Tokius duomenis rodo rudenį atliktas „Spinter tyrimai" Lietuvos gyventojų reprezentatyvus tyrimas.

Savanoriauti skatina pagalba kitiems ir asmeninis tobulėjimas 

Pagrindiniai savanoriškos veiklos motyvai yra galimybė padėti kitiems bei asmeninis tobulėjimas. Su teiginiu, jog savanoriavimas suteikia galimybę tobulinti jau turimus asmens įgūdžius ir profesines kompetencijas dažniau visiškai sutinka jaunesnio amžiaus respondentai (iki 19 m).    

Kaip rodo tyrimas, moterys savanoriauja dažniau bei vyrai (55 proc. ir 45 proc.). Šis santykis nuo 2012 m. nepasikeitė. Dažniausiai savanoriaujantys skiria nuo 1 iki 4 valandų per savaitę. Pagrindinės savanoriaujančių asmenų grupės – 20-29 m. ir 50-59 m.

Moksleiviams gali patarti mokytojai

Į klausimą, kas paskatintų savanoriauti, net 38 proc. respondentų atsakė, kad daugiau laisvo laiko, o 28 proc. teigė, kad trūksta informacijos apie tai, kur galima savanoriauti. Kiek kitokius motyvus nurodė moksleiviai: 48 proc. labiausiai paskatintų bendraminčių, aplinkinių palaikymas, 36 proc. – daugiau laisvo laiko, 35 proc. – daugiau informacijos apie tai, kur galima savanoriauti.

„Informacijos apie savanorystę svarba aktuali tiek moksleiviams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. 50 proc. moksleivių apie savanorystės galimybes sužino per ugdymo įstaigą, tad šiuo atveju svarbų vaidmenį atlieka mokytojai, kurie galėtų supažindinti moksleivius su savanoriškos veiklos galimybėmis. Moksleiviams kasmet būtina tam tikrą valandų skaičių dalyvauti socialinėje-pilietinėje veikloje, o kokią veiklą pasirinkti gali pagelbėti mokytojai", – pasakoja Žilvinas Mažeikis, moksleiviams skirtos savanorystės programos „Social breeze" vadovas.

Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklose pristatoma programa „Social Breeze" skirta 7−10 klasių moksleiviams, skatinanti įsitraukti į visuomeninę veiklą, lavinanti naujus paauglio įgūdžius ir padedanti praktiškai suvokti individualius norus, galimybes ar net išsiaiškinti svajonių profesiją.

Norėtų rūpintis beglobiais gyvūnais

Pagrindinėmis nesavanoriavimo priežastimis respondentai įvardijo laiko trūkumą ir amžių. Palyginti su 2012 m. tyrimo duomenimis, reikšmingai išaugo (nuo 32 proc. iki 50 proc.) nesavanoriaujančiųjų dėl laiko trūkumo.

„Savanoriškoje veikloje dar nedalyvavę respondentai atskleidė, kad jeigu tektų rinktis, jie puoselėtų gamtą ar tvarkytų aplinką, rūpintųsi benamiais gyvūnais, organizuotų bendruomenės gyvenimą. Moksleiviai prioritetą teiktų rūpinimųsi benamiais gyvūnais. Šia veikla norėtų užsiimti du trečdaliai moksleivių. Toliau seka aplinkos tvarkymas ir gamtos puoselėjimas, dalyvavimas organizuojant bendruomenės veiklą", – pasakoja Sandra Kairė, edukologijos mokslų daktarė. 

Požiūrio į savanorystę ir savanoriškos veiklos patirties tyrimo metu apklausta 1013 15-75 m. šalies gyventojų ir papildomai 52 14 m. moksleiviai.   

Tyrimo pristatymas

Jaunimo reikalų departamento prie SADm informacija