Kulvos seniūnijos bendra informacija

KULVOS SENIŪNIJA

Tarybų g. 2, Kulvos k., LT-55350 Jonavos r.

Tel. (8 349) 494 70

Faks. (8 349) 494 17

kulvos.seniunija@jonava.lt

 

                      Seniūnijos centras – Kulvos kaimas. Iš viso seniūnijoje yra 35 kaimai, didesni iš jų: Batėgalos, Čičinų, Ručiūnų, Ragožių k.

                      Kulvos seniūnijos plotas: 11292 ha.

                      Gyventojai (2018 m. duomenys): 2183 žmonės.

                      Seniūnijoje yra daugiafunkcis centras (Batėgalos kaime), Kulvos Abraomo Kulviečio mokykla (Kulvos kaime), 3 bibliotekos, 2 kultūros namai, 2 maldos namai (Kulvos ir Rimkų sentikių cerkvė), 3 med. punktai, 4 parduotuvės, 4 kaimo bendruomenės.

                      Seniūnijoje veikia medžio apdirbimo cechas, paminklų dirbtuvės, baldų gamybos, elektros prekių ir įrangos įmonė, kaimo turizmas, daug stambių ūkininkų, žemės ūkio kooperatyvas „Kulvos žemė".

 Kulva – labai sena gyvenvietė. Ji yra minima 1382 m. kryžiuočių kronikoje aprašant

Lietuvos Didžiojo  kunigaikščio Kęstučio  kovas su kryžiuočiais. Viduramžiais  kryžiuočiai, besiverždami į Lietuvą, ne kartą puldinėjo ir niokojo Kulvą. Pirmą kartą Kulva paminėta XIV a. pabaigoje. „Naujoje Prūsijos kronikoje" rašoma, kad  1382 m. sausio mėnesį Lietuvos Didysis kunigaikštis Kęstutis įsiveržė į Prūsijos kraštą. Tuomet susigriebę kryžiuočiai puolė  lietuvius ir, juos persekiodami, atsiviję iki Kulvos žemės. Toje pačioje kronikoje rašoma, jog 1384 m. kryžiuočiai vėl buvę Kulvos žemėje. Juos čia netikėtai užpuolę lietuviai ir nužudę jų komtūrą Vygandą fon Baldersheimą.

                      Kulvos vardas minimas keliuose kryžiuočių pranešimuose: 1385 m. ir 1386 m., nurodant kelią iš Kulvos  į Maišiagalą, bei 1386 m., nurodant kelią nuo Romainių per Svilonis, Batėgalą, Kulvą, Žeimius į Narmonių žemę.

                      Apie 1510 metus Kulvoje gimė vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, reformacijos bei humanizmo idėjų skelbėjas Lietuvoje, Karaliaučiaus universiteto profesorius Abraomas Kulvietis. Jis buvo kilęs iš senos lietuvių bajorų Adaičių giminės, gyvenusios Kulvos dvare. Nuo 1528 iki 1537 m. A. Kulvietis studijavo daugelyje geriausių Vakarų Europos universitetų: Krokuvos, Liuveno, Vitenbergo, Leipcigo. 1537 m. Sijenos universitete jis įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį.

                 Kulvos kaimas yra seniūnijos ir Švč. Mergelės Marijos parapijos centras.

Šalia kaimo teka upelis Kulvė.

                 XVI a. prie dvaro buvo pastatyta pirmoji medinė dvaro koplyčia, kurią išlaikė dvarininkai Kulviečiai. Apie 1650 m. koplyčia išmūryta, iki 1782 m. primūrytas priebažnytis. 1847 m. pastatas buvo atnaujintas, kunigo J. Norkevičiaus rūpesčiu įkurta bibliotekėlė. 1909 m. įsteigta parapija. 1911 m. perstatyta bažnyčia per Antrąjį pasaulinį karą sudegė. Vėliau ir dabar pamaldos vyksta įrengtame mūriniame name prie likusios varpinės ir užkonservuotų buvusios bažnyčios likusių statinių.

                 1901 metais paminėta Kulvos liaudies mokykla. 1999-06-10 Jonavos rajono savivaldybės sprendimu mokykla tapo dešimtmetė, jai suteiktas pavadinimas „Jonavos rajono Abraomo Kalviečio vardo pagrindinė mokykla".

 

KULVOS SENIŪNIJOS SENIŪNAITIJOS IR SENIŪNAIČIAI

 

Batėgalos seniūnaitija - Raimondas Petravičius

Čičinų seniūnaitija – Inga Naskauskaitė

Kulvos seniūnaitija – Valerijus Radionovas

Preišiogalėlės seniūnaitija – Giedrius Aleksandravičius

Ragožių seniūnaitija – Edvinas Autukas

Ručiūnų seniūnaitija – Eitvidas Jakučiūnas

Rimkų seniūnaitija – Juozas Plukys

Kulvos seniūnijos pastatas