KULTŪROS PAVELDAS

Jonavos rajono savivaldybės administracija
Vyr. specialistė
Edita Jakutienė
Tel. 50196
Kab. Nr. 430
El. p. edita.jakutiene@jonava.lt

 

IŠSAUGOKIME KULTŪROS PAVELDĄ

 

SVARBIAUSIŲ JONAVOS RAJONO KULTŪROS PAVELDO

OBJEKTŲ APRAŠYMAS

 

Jonavos rajonas yra beveik pačiame Lietuvos centre, abipus Neries upės, netoli antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno. Rajone gyvena  52,26  tūkst.  gyventojų, iš jų  34,87 tūkst. mieste ir 17, 39 kaime. Jonavos r. teritorija, užimanti 944 km2, suskirstyta į 9 seniūnijas. Jonavos rajonas – vienas iš mažiausių savo plotu respublikoje, tačiau turi garsią praeitį.

Svarbiausi kultūros paveldo objektai ir kultūros vertybių sankaupos:

1. Jonavos miesto istorinis centras, kultūros vertybės kodas LA 82.

Jonavos miestelis pradėjo formuotis XVII a. iš greta esančio Skarulių dvaro. 1750 m. Augustas III dvarininkei M. Kosakovskienei suteikė privilegiją „... leisti Jonavos miestelyje turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius, žydus..." . Gyvenvietės užuomazga tuo metu jau buvo kairiajame Varnelės upelio krante,  dabartinėse Sodų ir Kauno gatvėse. 1750 m. Jonavoje pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, o 1776m. mieste  įsikūrė  vienuoliai marijonai. 1791m. pastatytas mūrinis marijonų vienuolynas su bažnyčia. Po 1830 – 1831 metų sukilimo vienuolynas buvo uždarytas, jo žemės konfiskuotos ir išparduotos miestiečiams, pastatai paversti kareivinėmis, rytiniame korpuse vėliau įkurta ligoninė. 1836 m. nutiesus Daugpilio – Kauno plentą, Jonava ėmė augti, plėtėsi prekyba, vyko turgūs. Tolesniam miesto vystymuisi įtakos turėjo 1871 m. nutiestas Kauno – Liepojos geležinkelis.

 Pirmojo Pasaulinio karo metu Jonava beveik nenukentėjo. Po karo išparceliavus Skarulių  dvarą, dalis jo žemių buvo paskirta miestui. Antrojo Pasaulinio karo metais sunaikinta apie 60 proc. miestelio pastatų.

Pokario metais istorinė miesto dalis užstatyta daugiabučiais, visuomeninės, gamybinės ir mišrios paskirties pastatais. Suardyta klasicistinė miesto plano struktūra prie bažnyčios ir buvusio vienuolyno ansamblio. Buvusioje turgaus aikštėje pastatytas vaikų darželis (dabar mokykla), o naujas užstatymas  į Rytus sunaikino į aikštę ėjusias iš rytų, pietų bei šiaurės pusių gatves. Išnyko ir buvusi "arklių turgaus" aikštė, joje buvo pastatyta pirtis. Neliko ir daugelio žydų kvartalo skersgatvių.

2. Šv. Jokūbo bažnyčia, kultūros vertybės kodas AtV 346, ir bažnyčios rūsys, kultūros vertybės kodas IP 396, Vilniaus g. 13, Jonava. Bažnyčios rūsyje palaidoti Trakų sufraganas vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis (1738 – 1794) ir Juozapas Antanas Kosakovskis (1772-1842), buvęs LDK divizijos I brigados vėliavininkas, T. Kosciuškos draugas, 1812 m. įstojęs į Napoleono Bonaparto armiją, tapęs jos generolu ir pirmuoju adjutantu, vėliau kartu su grafu Eustachijumi Tiškevičium kūręs Vilniaus senienų muziejų.

3. Arklių pašto stoties statinių kompleksas, kuriame įsikūręs Jonavos krašto muziejus, J. Basanavičiaus g. 1, 3, 5. Klasicistinio stiliaus pastatai statyti 1833 – 1835 m. (1836 m. nutiesto Daugpilio – Kauno plento arklių pašto stotis).

4. Geležinkelio stotis, kultūros vertybės kodas S 440, Jonava, Stoties g. 2. Statyta 1871 m. Jonavos geležinkelio stotis priklausė Liepojos – Romnų geležinkelio atšakai. Naujas geležinkelis sujungė Jonavą su Vilniumi, Šiauliais, Liepoja ir plačia Rusijos rinka. Jonava tapo svarbiu geležinkelių ir sausumos kelių tašku.

5. Jeronimo Ralio kapas, kultūros vertybės kodas IV 248. Jeronimas Ralys – gydytojas, vertėjas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos skleidėjas. Gimė 1876 m. spalio 10 d. Kelmės r. Antkapinio k. Mirė 1921 m. gruodžio 17 d. Palaidotas Jonavos miesto senosiose kapinėse. Paminklas pastatytas 1931 m. rugsėjo 30 d. Paminklo autorius architektas Netiksa.

1921 m. J. Ralys pirmasis į lietuvių kalbą išvertė Homero „Odisėją", apie pusę „Iliados" (vertimą užbaigė S. Čiurlionienė, P. Žadeikis ir J. Talmantas, 1930 m.).

6. Skarulių senovės gyvenvietės teritorija ir pilkapynas, esantys Skarulių g., Skarulių Šv. Onos bažnyčia, Skarulių dvaro fragmentai. Į senovės gyvenvietės teritorijos ribas patenka Šv. Onos bažnyčia, kultūros vertybės kodas AtR 102, statyta 1622 m., esanti Skarulių g. 53. Istorinę reikšmę turi Skarulių dvaro fragmentai, A 1684, esantys Jonavos r., Ruklos sen., Jonalaukio k.;

7. Žeimių dvaras, kultūros vertybės kodas G 253K, Jonavos r., Žeimių sen., Žeimių mstl.

XIII – XIV a. Žeimiai buvo valsčiaus centras. To meto administracinis centras buvo kunigaikščio dvaras, kurio didžioji dalis priklausė Zavišoms. Zavišų valdymo laikotarpis pasižymėjo reformacijos judėjimu Lietuvoje.  Žeimiai yra žinomi kaip seniausias protestantizmo židinys Lietuvoje. Pirmoji reformatų bažnyčia Lietuvoje įkurta 1542 m. Žeimiuose, tuo tarpu Vilniuje tik 1555 m.  1595 m. buvo įkurta ir pirmoji Žeimių parapijinė mokykla. 1631 m. reformatai prarado savo pozicijas, bažnyčia buvo sugrąžinta katalikams, dvaras perleistas Medekšoms. Dabartinį Žeimių dvaro architektūrinį sprendimą būtų galima datuoti XVIII a. viduriu ar XVIII a. antrąja puse – apie 1760 – 1770 m. Maždaug tuo pačiu laikotarpiu įkurtas ir dabartinis dvaro parkas, išlaikęs baroko bruožus – taisyklingą išplanavimą, siauras alėjas ir taisyklingus keturkampius. Dvaro parko užuomazgos datuojamos XVII šimtmetyje. Šiuo metu Žeimių buvusio dvaro sodyba yra palikusi savotiška sala tarp naujųjų miestelio statinių.

8. Svarbią įtaką Žeimių miestelio vystymuisi turėjo architektas Vaclovas Michnevičius, pastatęs neogotikinę Žeimių bažnyčią (1906 m.), kultūros vertybės kodas AtV 1049. Bažnyčios šventoriuje – dvi koplytėlės, kuriose yra laidojimo kriptos, viena iš jų Kosakovskių šeimos;

9. Dramaturgo Petro Vaičiūno sodyba – muziejus, kultūros vertybės kodas IR 164, esantis Jonavos r., Šilų sen., Piliakalnių k. Petras Vaičiūnas – poetas, dramaturgas, vertėjas. Gimė 1890 m. liepos 11 d. Piliakalniuose, Jonavos r. Mirė 1959 m. birželio 7 d. Vilniuje. Į lietuvių kalbą išvertė F. Šilerio,  G. Hauptmano,  H. Ibseno, O Vaildo, ir  kt. autorių kūrinių. 1920 – 1923 metais P. Vaičiūnas buvo Valstybinio teatro direkcijos narys, 1931 – 1932 ir 1935 – 1939 metais – teatro repertuaro komisijos narys. P. Vaičiūnas ypač iškilo kaip dramaturgas. Savo veikaluose gvildeno aktualias tautines, socialines ir moralines problemas, tapo ilgamečiu Kauno teatro rekordininku, kas sezoną  parašęs  po  naują  dramą.  Parašė daugiau  kaip 20 dramų.  Žiūrint  iš laiko  perspektyvos, P. Vaičiūno drama atrodo atlaikiusi prabėgančio laiko išmėginimą. Jonavos r. Piliakalnių kaime yra išlikusi P. Vaičiūno sodyba – muziejus, kultūros vertybės kodas IR 164.

10. Markutiškių buv. dvaro sodybos parkas, kultūros vertybės IP 245At, esantis Jonavos r., Šilų sen., Markutiškių  k Vertingiausias Jonavos rajono parkas. Įkurtas XIX a. pabaigoje, plotas apie 7 ha. Jame auga net 50 rūšių medžiai ir krūmai (21 rūšis vietinių ir 29 – introdukuotos). Iš įdomesnių paminėtini europiniai maumedžiai, veimutinės pušys, amerikinė liepa, berlyninės, baltosios, didžiosios tuopos, įvairių rūšių jazminai, sedulos, pūsleniai, lanksvos, gudobelės ir kiti krūmai. Parką puošia liepų alėjos.

11. Abraomo Kulviečio paminklas, kultūros vertybės kodas IV 250, esantis Jonavos r., Kulvosa sen., Smičkių k. Abraomas Kulvietis gimė apie 1510 m. Jonavos rajone, Kulvos k. Mirė 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje. A. Kulvietis – lietuvių kultūros veikėjas, teisės daktaras (1537 m.), reformacijos idėjų skleidėjas Lietuvoje. Dėl Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio persekiojimų už reformacijos idėjas buvo priverstas 1942 m. pasitraukti į Karaliaučių. Buvo kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio patarėjas ir partikuliaro (aukštesniosios mokyklos) vedėjas. 1544 m. tapo Karaliaučiaus universiteto pirmuoju vicerektoriumi (rektoriaus pareigų tuo metu nebuvo) ir graikų bei hebrajų kalbų profesoriumi. Į lietuvių kalbą išvertė giesmių ir daugiau negu 20 psalmių. Savo veikla A. Kulvietis sukūrė  prielaidas pirmajai lietuviškai knygai (1547 m.) pasirodyti. Manoma, kad palaidotas Jonavos r. Kulvos sen. Smičkių k.

12. Piliakalniai, senovės gyvenvietės, pilkapynai, gynybiniai įtvirtinimai, valstybiniai draustiniai, esantys prie Neries ir Šventosios upių:

–        Ruklos piliakalnis, A 279, Jonavos r., Ruklos sen., Ruklos k.;

–        Tartoko piliakalnis su gyvenviete, A 275KP, Jonavos r., Ruklos sen., Tartoko k., patenkantis į Lomenos valstybinio kraštovaizdžio draustinio teritoriją;

–        Mažųjų Žinėnų piliakalnis, A 38P, Jonavos r., Kulvos sen., Mažųjų Žinėnų k., ir Andriuškonių atodanga, Kulvos sen., patenkantys į Kulvos valstybinio geomorfologinio draustinio teritoriją;

–        Archeologinių vietovių sankaupa Upninkų seniūnijoje prie Šventosios upės – Dubių piliakalnis, Dubių k., Kunigiškių senovės gyvenvietė, Kunigiškių k., Senovės gynybinis įtvirtinimas ir Užupių pilkapynas, esantys Užupių k., Dagilionių ir Vareikių pilkapynai, esantys Dagilionių ir Vareikių kaimuose; Valstybiniai draustiniai – Upninkų valstybinis botaninis draustinis, Šventosios ir Virintos valstybinis ichtiologinis draustinis, Širvintos kraštovaizdžio draustinis;

–        Archeologinių vietų sankaupa Upninkų seniūnijoje prie Neries upės – Vanagiškių pilkapynas ir senkapis, esantys Vanagiškių k., Padaigų piliakalnis ir du Padaigų pilkapynai, esantys Padaigų k., Arnotiškių senovės gyvenvietė, esanti Arnotiškių k.,: Lietavos valstybinis hidrografinis draustinis;

–        Archeologinių vietų sankaupa Šilų seniūnijoje prie Neries upės – Laukagalių piliakalnis, esantis Laukagalių k., Gudžionių piliakalnis su gyvenviete, esantis Gudžionių k., Lokėnėlių piliakalnis su gyvenviete, esantis Lokėnėlių k., Paberžės piliakalnis su gyvenviete, esantis Paberžės k. prie Paberžės upelio.

 

Norėdami peržiūrėti detalų nekilnojamųjų kutūros paveldo objektų, įrašytų kultūros vertybių registrą, sąrašą spauskite čia