JONAVOS MIESTO ISTORIJA

Jonavos miesto seniūnijoje, 2019 m. vasario 1 d. duomenimis, gyvena 28 337 gyventojai.

JONAVOS MIESTO ISTORIJA

 

                      Jonavos miesto istorija glaudžiai siejasi su Skarulių dvaru. Jonava kūrėsi šalia kelių sankryžos, ties Neries brasta. Ties brasta (vėliau keltu) susikirto ir abipus Neries vingiavę keliai į Kauną. Žemės abipus Neries su klestėjusiu Skarulių dvaru nuo XV a. priklausė Skarulskiams, o XVIII a. pirmoje pusėje atiteko Žemaičių stalininkui Domininkui Kosakovskiui.

                      Pirmąjį namą Jonavoje pastatė Domininkas Kosakovskis  (1711-1743). Išnagrinėjus daugelį dokumentų apie Jonavos pavadinimo kilmę, galima tvirtinti, kad Jonava pavadinta Domininko tėvo Jono Mykolo vardu.

                      Jonavos gyvenvietė 1773 m. žymima K. de Perthee sudarytame žemėlapyje. 1777 m. J.Kosakovskis suteikė Jonavos gyventojui Abraomui Šmuilovičiui (vienam pirmųjų Jonavos žydų) privilegiją, kuria remdamasis jis galėjo savo valdą parduoti, dovanoti, įkeisti. 1778 m. Jonavoje jau veikė alaus darykla, 1781 m. suteikta privilegija Jonavos „miesto disidentams" kalvinams, kuria garantuota jų laisvė ir nuosavybė. Čia leista įrengti kapines ir špitolę. Jonavoje vienuoliai įsikūrė 1776 m. 1784 m. miestelyje gyveno 59 žydų šeimos.

                      Remiantis 1789 m. gyventojų surašymo duomenimis, Jonavoje gyveno 119 šeimų (iš jų 60 šeimų - žydų), 1790 m. – 144 šeimos.

                      Miestelis augo, plėtėsi prekyba. Čia gyveno lietuviai, žydai, kalvinai (vokiečiai). Vėliau miestelyje pradeda kurtis ir sentikiai, atvykę iš Rusijos Jekaterinos II laikais.

                      1791 m. Jonavoje pastatyta mūrinė bažnyčia ir vienuolynas. Komplekso autorius ir vykdytojas – architektas L.Stuoka-Gucevičius. 1793 m. pats vyskupas J.Kosakovskis pašventino bažnyčią, kuri pavadinta Šv.Jokūbo vardu.

                      1812 m. Napoleono invazija sustabdė tolesnį miestelio vystymąsi. Jonava buvo viename svarbiausių prancūzų armijos kelių, per ją žygiavo stambūs kariniai daliniai. 1812 m. birželio – liepos mėnesį II korpuso avangardas apsistojo Jonavoje. Prancūzai pasiekė Žeimius, Skarulius, Šėtą.

                      1831 m. sukilimas buvo plačiai apėmęs Jonavą bei jos apylinkes. Laikinoji sukilėlių vyriausybė Jonavoje pradėjo veikti 1831 m. birželio 11 d. Tuo metu sukilėlius Lietuvoje pradėjo pulti sustiprinti caro kariuomenės daliniai ir 1831 m. liepos 2 d. užėmė Jonavą. Numalšinus sukilimą, prasidėjo masinės represijos. Daugybė vietinių sukilėlių buvo įkalinti arba išsiųsti į katorgą.

                      1833 m. Jonavoje veikė 6 krautuvės, 30 karčemų, mokykla, kurią lankė 40 vaikų. Prekyba vertėsi 13 trečios gildijos pirklių. Po 1831 m. sukilimo numalšinimo uždarytas vienuolynas, jo žemės konfiskuotos ir išparduotos miestiečiams, o pastatai paversti kareivinėmis. Kosakovskių archyve nurodoma, kad nugriauti ir vyskupo rūmai.

                      Nutiesus Peterburgo – Varšuvos magistralę, miestelis augo, jame apsigyveno daugiau pirklių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai, imta prekiauti grūdais, miško medžiaga.

                      1847 m. miestelyje gyveno 67 žydų šeimos, veikė kalvių cechas. Nutiesus plentą, Jonavoje pastatyta arklių pašto stotis, kuri aptarnavo keleivius, tačiau pakenkė prekybinei laivybai Nerimi.

                      Caro įsakymu 1844 m. buvo numatyta pastatyti tiltą, tačiau iki XIX a. pabaigos taip ir liko nepastatytas. 1838 m. per Jonavą buvo nutiesta viena pirmųjų carinėje Rusijoje optinio telegrafo linijų (1854 m. pakeista elektromagnetiniu telegrafu).

                      1851 m. Jonavoje įteisintas dar vienas turgus. 1857 m. Jonava gerokai išsiplėtė: tais metais buvo 287 namai, pašto stotis, bažnyčia, ligoninė, 1560 nuolatinių gyventojų (iš jų 1215 vertėsi prekyba), remiantis kitais duomenimis, - 300 kiemų su daugiau kaip 1900 gyventojų.

                      1862 m. Jonavoje įvyko gaisras, apie kurio padarinius žinių neišliko.

                      Po 1863 m. sukilimo tamsa užgulė Lietuvą. Jonavoje uždaryta iki tol veikusi parapijinė mokykla. Jonavos apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje, M.Muravjovo įsakymu žmones grūdo į kalėjimus, plakė, vežė į Sibirą.

                      1867-1868 m. Jonavoje surašytas jau 2581 gyventojas. Veikė trys spirito varyklos, 49 parduotuvės. 1871 m. per Jonavą nutiestas Romnų – Liepojos geležinkelis dar labiau išplėtė prekybinius ryšius.

                      1871 m. Jonavoje gyveno 2920 žmonių. Miesto plotas siekė 49 dešimtines (maždaug apie 53 ha). XIX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje veikė 2 malūnai, 2 plytinės, 2 acto ir 2 žvakių fabrikai.

                      Apie 1885 m. Jonavoje gyveno 3441 žmogus, buvo 6 žydų maldyklos, bažnyčia, viešbutis, 62 parduotuvės, 3 užvažiuojamieji kiemai, 2 „traktieriai", 19 alinių, 6 alaus daryklos bei spirito varyklos, 4 odų dirbtuvės. Jonava tuo metu tapo svarbiu vežimų ir baldų gamybos centru. Prekyba ir amatais Jonavoje daugiausia vertėsi žydai. 1874 m. Jonavoje buvo 482 žydų šeimos,1876 m. jiems priklausė 280 namų, 4 sinagogos ir maldos namai. Prekyba vertėsi daugiau kaip 170 šeimų.

                      1893 m. Jonavoje buvo jau 3350 gyventojų, iš jų – 3069 žydai. Miestelyje buvo paštas-telegrafas, valsčiaus ir miestelio valdybos, policijos būstinė, veikė liaudies mokykla, felčerių punktas bei ligonių priėmimo kambarys, pirtis, 7 žydų maldos namai.

                      1894 m. Jonavoje kilo didžiulis gaisras, kurio metu sudegė apie 200 namų, 96 smulkios parduotuvėlės, 3 sinagogos, pirtis, miestelio valdyba. Be pastogės liko apie 1000 žmonių.

                      1905 m. Jonavoje vėl kilo gaisras, kurio metu nukentėjo Bažnyčios, Krantinės, Kiemo ir Gardino skersgatviai, Bravoro, Kauno ir kt. gatvės.

                      1911 m. Jonavoje įsteigtas privatus degtukų fabrikas. 1913 m. Jonavoje gyveno 5920 žmonių, buvo apie 10 gatvių ir 3 skersgatviai.

                      Nepriklausomybės metais Jonava pradėjo atsigauti: po žemės reformos, nusavinus Lipniakų dvarą, buvo paskirstyti nauji sklypai, palikta pakankamai žemės turgavietei ir naujoms statyboms. 1923 m. Jonavoje buvo 798 gyvenamieji namai ir 4115 gyventojų. Nepriklausomybės laikotarpiu sutvarkytos Jonavos gatvės – išgrįstos akmenimis. 1938 m. Jonavoje veikė kilnojamas kino teatras. Miestą garsino žymūs to meto kultūros ir visuomenės veikėjai: gydytojas J.Ralys, gimnazijos direktorius J.Kartanas, mokytojas B.Garmus, kt.

                      Apie 1926 m. Jonavoje pastatytas Šaulių kryžius (autorius D.Leparskis), kuris atstatytas 1990 m. lapkričio 1 d. (autoriai A.Kazlauskas ir J. Listvina).

                      1939 m. Jonavoje sutelkta apie 20 stambių ir smulkių dirbtuvių, gaminančių baldus visai Lietuvos rinkai. Iš kitų pramonės įmonių pažymėtinos: degtukų fabrikas, siaurųjų geležinkelių remonto dirbtuvės, plytinė ir koklių gamykla, keletas malūnų, elektros stotis. Iš prekybinių įstaigų minėtinos: smulkių prekių urmo sandėliai, daug juvelyrinių krautuvių, kooperatyvas, keletas bankų, nemažai amato dirbtuvių, šokolado fabrikėlis. Iš įstaigų: miesto ir valsčiaus savivaldybės, policijos nuovada, pradžios mokyklos ir progimnazija, ligoninė, notariatas, rajono agronomo įstaiga, sveikatos punktas, pora vaistinių, kelios bibliotekos, liaudies universitetas, kitos organizacijos.

Parengta pagal R.Karaliūnienės „Jonava – Lietavos kraštas"

 

JONAVOS MIESTO SENIŪNIJOS SENIŪNAIČIAI

 

 

                     

 

Jonavos seniūnijos nuotraukos

Jonavos krašto muziejus (buvusi arklių pašto stotis)