Tarybos veiklos reglamentas

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO

patvirtinimo

2011 m. birželio 22 d. Nr. 1 TS - 223

Jonava

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr.113-4290)16 str. 2 dalies 1 punktu, Jonavos rajono savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą ( pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 1 TS- 170 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo" 1 punktą.

3. Sprendimas įsigalioja nuo 2011 m. liepos 1 d.

Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius

PATVIRTINTA

Jonavos rajono savivaldybės

tarybos 2011 m. birželio 22 d.

sprendimu Nr. 1 TS – 223

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau- reglamentas) nustatyta savivaldybės tarybos (toliau – taryba) veiklos tvarka ir formos, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, bei bendravimo su gyventojais formos ir būdai.

2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.

II. TARYBOS NARIAI

3. Tarybą sudaro pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą išrinkti 27 tarybos nariai.

4. Tarybos narys yra Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir jame prisiekia. Tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia.

4.1. Savivaldybės tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

4.1.1. „Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas Savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas";

4.1.2. „Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas Savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus."

4.2. Tarybos nario priesaikos priėmimo tvarka:

4.2.1. tarybos nario priesaiką priima apygardos rinkimų komisijos pirmininkas;

4.2.2. tarybos narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos skaito priesaiką;

4.2.3. baigęs skaityti priesaiką, tarybos narys pasirašo vardinį priesaikos lapą;

4.2.4. priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad savivaldybės tarybos narys neprisiekė;

4.2.5. vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos patikrina ir paskelbia Savivaldybės tarybos narių, įgijusių visas tarybos nario teises ir pareigas, pavardes.

4.3. Tarybos narys turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po Savivaldybės tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai tarybos narys prisiekia ne pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.

4.4. Tarybos narys, nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka savivaldybės tarybos nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai ir ši priima atitinkamą sprendimą. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.

5. Tarybos narys turi teisę gauti Savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą po Tarybos nario priesaikos jam įteikia priesaiką priimantis asmuo.

6. Draudžiama Tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę Savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tarybos nario pareigas ir teises nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos ir kiti įstatymai, bei šis reglamentas.

7. Tarybos narys privalo:

7.1. dalyvauti Savivaldybės tarybos posėdžiuose;

7.2. būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;

7.3. dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose;

7.4. nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui;

7.5. nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka .

8. Tarybos narys turi teisę:

8.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose;

8.2. siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamųjų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., Savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjų, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir tarnautojus;

8.3. dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;

8.4. jungtis į frakcijas šio reglamento IX skyriaus nustatyta tvarka;

8.5. gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

8.6. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, (toliau – tarybos nariams) už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Faktiškai dirbtas laikas - tai laikas, praleistas savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose pagal protokoluose fiksuotą laiką. Atlyginimas (užmokestis) už praėjusį mėnesį tarybos nariams pervedamas į jų nurodytas banko sąskaitas iki einamojo mėnesio 10 d. pagal tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos tvarko Tarybos sekretoriatas. Tarybos nariai iki einamojo mėnesio 5 d. pateikia informaciją (1 priedas) apie praėjusio mėnesio dalyvavimą savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose ir kitoje savivaldybės tarybos reglamente numatytoje veikloje. Jeigu mero potvarkiu tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas. Savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku ir kitais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

9. Tarybos nariui su jo kaip tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 300 Lt dydžio išmoka atsiskaitytinai. Ši išmoka kiekvieną mėnesį – iki 10 dienos – avansu pervedama visiems tarybos nariams į jų nurodytas banko sąskaitas. Nustatyto dydžio išmokų limitas sumuojamas kiekvieną ketvirtį. Per praėjusį ketvirtį nepanaudotos lėšos vėliau negali būti naudojamos. Išmokėta per praėjusį ketvirtį avanso suma, už kurią tarybos narys neatsiskaitė šio reglamento 9 punkte nustatyta tvarka, užskaitoma einamojo ketvirčio avansu.

9.1. tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito savivaldybės administracijos Centralizuotai buhalterijai už kiekvieną praėjusį mėnesį pateikdamas išmokų avanso apyskaitą (2 priedas) iki einamojo mėnesio 5 dienos. Kartu su išmokų avanso apyskaita savivaldybės administracijai pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams.

9.2. Šio Reglamento 9 p. nustatytų lėšų prekės nepajamuojamos. Patirta išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, suma, pateisinta paslaugų ir prekių įsigijimo dokumentais, įskaitoma į faktines išlaidas

9.3. Ar tarybos nario gautos išmokos naudojamos pagal paskirtį, kontroliuoja Centralizuota buhalterija ir Savivaldybės kontrolierius. Jeigu nustatoma, kad tarybos narys išmokas panaudojo ne pagal šiame reglamente nurodytą paskirtį, rajono savivaldybės administracija ne ginčo tvarka išskaičiuoja ne pagal paskirtį panaudotos išmokos dalį iš artimiausio mėnesio tarybos nariui mokėtinų išmokų

10. Jeigu Savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, tarybos narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.

11. Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą:

11.1. jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų,- pagal savivaldybės mero pranešimą ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrų duomenis;

11.2. kai jis miršta-, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;

11.3. teismas priima sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos,- pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;

11.4. jis atsistatydina,- pagal savivaldybės tarybos nario pareiškimą atsistatydinti. Šis pareiškimas turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, - ir partijos (jos skyriaus) vadovo arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas vyriausiajai rinkimų komisijai;

11.5. jis be pateisinamos priežasties praleidžia iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius, - pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;

11.6. teismas pripažįsta tarybos narį neveiksniu, - pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;

11.7. įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis,- pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;

11.8. jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako;

11.9. jis atsistatydina prieš pradėdamas eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis;

11.10. paaiškėja, kad jis yra pažeidęs LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 str.,- pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą arba nuosprendį;

11.11. kai savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje.

12. Pagal partijų rinkimų sąrašus išrinkti tarybos nariai gali jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas partijos politikai vykdyti. Frakciją gali sudaryti pagal vieną rinkimų sąrašą išrinkti tarybos nariai, pagal kelis rinkimų sąrašus išrinkti tarybos nariai arba dalis pagal vieną rinkimų sąrašą išrinktų tarybos narių.

III. TARYBOS POSĖDŽIAI, JŲ ORGANIZAVIMO IR DARBO TVARKA

1. PIRMASIS TARYBOS POSĖDIS

13. Pagrindinė tarybos veiklos forma yra tarybos posėdžiai.

14. Pirmąjį naujai išrinktos tarybos posėdį šaukia atitinkamos rinkimų apygardos komisijos pirmininkas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus ir joje nustatyta tvarka.

15. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas per nustatytą terminą naujai išrinktos tarybos posėdžio nesušaukia, tarybos nariai patys renkasi į tarybos posėdį kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju tarybos posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys.

16. Patalpas tarybos posėdžiui parengia savivaldybės administracija. Savivaldybės administracija yra atsakinga už tinkamą pasirengimą pirmajam naujai išrinktos tarybos posėdžiui.

17. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžiams, iki bus išrinktas savivaldybės meras, pirmininkauja rinkimų apygardos komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys. Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje:

1) prisiekia savivaldybės tarybos nariai;

2) gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl savivaldybės tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) sudarymo;

3) priimamas sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojai) naujai kadencijai;

4) renkamas savivaldybės meras (toliau – meras), gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neišrenkamas. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.

18. Pirmojo tarybos posėdžio pirmininkas skelbia naujai išrinktų tarybos narių registraciją. Tarybos posėdis tęsiamas, jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių. Jeigu tarybos posėdyje dalyvauja mažiau kaip pusė išrinktų tarybos narių, posėdžio pirmininkas paskelbia kito tarybos posėdžio datą. Kitas tarybos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po neįvykusio tarybos posėdžio.

19.Taryba patvirtina tarybos posėdžio darbotvarkę, kurioje gali būti šio reglamento 17 p. numatyti klausimai.

20. Prieš pradėdamas mero rinkimo procedūrą pirmojo tarybos posėdžio pirmininkas paskelbia, kad baigėsi ankstesnės kadencijos tarybos narių įgaliojimai.

21. Išrenkama balsų skaičiavimo komisija, į kurią kiekviena rinkimus į tarybą laimėjusi partija ar jų koalicija gali deleguoti po vieną tarybos narį. Balsų skaičiavimo komisijos nariai laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Balsų skaičiavimo komisija išsirenka komisijos pirmininką.

22. Pirmojo tarybos posėdžio pirmininkas supažindina tarybos narius su mero rinkimo procedūra ir pateikia tarybai tvirtinti savivaldybės tarybos sekretoriato parengtą slapto balsavimo biuletenio pavyzdį.

23. Mero rinkimų procedūra:

23.1. mero kandidatūrą gali siūlyti rinkimus į tarybą laimėjusios partijos, jų koalicijos ir išrinkti tarybos nariai; siūlymas dėl mero kandidatūros turi būti pateiktas raštu, kuriame nurodoma kandidato į merus vardas, pavardė, taip pat turi būti nurodyti išrinktų tarybos narių, kurie remia išrinkto tarybos nario kandidatūrą į mero pareigas, vardai, pavardės bei parašai. Tarybos narys gali pasiūlyti tik vieną ir paremti tik vieną tarybos nario kandidatūrą į mero pareigas;

23.2. baigus siūlyti kandidatus į mero pareigas, posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų į mero pareigas pavardes ir paklausia, ar jie sutinka balotiruotis;

23.3. pirmojo tarybos posėdžio pirmininkas visiems pasiūlytiems ir sutikusiems balotiruotis kandidatams į mero pareigas jų pavardžių abėcėlės tvarka suteikia žodį savo būsimos veiklos programai pristatyti (iki 10 minučių) ir atsakymams į tarybos narių klausimus (iki 20 minučių);

23.4. po to pirmojo tarybos posėdžio pirmininkas skelbia diskusiją dėl pasiūlytų kandidatų į mero pareigas ir jų pristatytų programų; diskusijoje turi teisę kalbėti (iki 3 minučių) visi tarybos nariai, kalbantys partijų ar jų koalicijų vardu gali pasisakyti iki 5 minučių.

23.5. pasibaigus diskusijai, pirmojo tarybos posėdžio pirmininkas suteikia kandidatams į mero pareigas baigiamąjį žodį (iki 5 minučių); baigiamojo žodžio metu kandidatas į mero pareigas gali atsisakyti balotiruotis rinkimuose į mero pareigas;

23.6. tarybos sekretoriato valstybės tarnautojas sutikusių balotiruotis į mero pareigas kandidatų vardus ir pavardės abėcėlės tvarka įrašo į slapto balsavimo biuletenius;

23.7. už balsavimo organizavimą yra atsakinga tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija; ji antspauduoja balsavimo biuletenius apygardos rinkimų komisijos arba tarybos antspaudu ir išdalina juos tarybos nariams, kurie pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo sąraše; balsadėžė antspauduojama apygardos rinkimų komisijos arba tarybos antspaudu;

23.8. kiekvienas tarybos narys pažymi to kandidato į merus pavardę, už kurį jis balsuoja „už"; negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio, neužpildyti ar neantspauduoti biuleteniai, biuleteniai, kuriuose pažymėta daugiau kaip vieno kandidato pavardė, taip pat biuleteniai, kuriuose papildomai įrašytos pavardės;

23.9. užpildytus balsavimo biuletenius tarybos nariai sumeta į balsadėžę; pasibaigus balsavimui, balsų skaičiavimo komisija išima balsavimo biuletenius iš balsadėžės ir suskaičiuoja balsus, atiduotus už kiekvieną kandidatą į mero pareigas; apie balsavimo rezultatus balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas informuoja tarybą;

23.10. jeigu vienas iš balsavimo biuletenyje įrašytų kandidatų į mero pareigas gavo daugiau kaip pusę visų tarybos narių balsų, jis laikomas išrinktu meru;

23.11. jeigu balsuojant nė vienas kandidatas į mero pareigas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, skelbiamas naujas balsavimas, kuriame dalyvauja du ankstesniame balsavime daugiausia balsų surinkę kandidatai į mero pareigas;

23.12. jeigu dalyvaujant dviem ankstesniame balsavime daugiausia balsų surinkusiems kandidatams į mero pareigas nė vienas iš jų nesurenka daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų, laikoma, kad meras neišrinktas, ir taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos, kuris turi vykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo tarybos posėdžio;

23.13. kito tarybos posėdžio metu kandidatai į mero pareigas siūlomi iš naujo ir mero rinkimų procedūros kartojamos;

23.14. iš siūlomų kandidatų į mero pareigas išrinkus merą, pirmojo tarybos posėdžio pirmininkas teikia tarybai tvirtinti mero rinkimų rezultatus;

23.15. taryba balsavimu priima sprendimą dėl mero rinkimų rezultatų patvirtinimo, kurį pasirašo pirmojo tarybos posėdžio pirmininkas; patvirtinus mero rinkimų rezultatus, pirmojo tarybos posėdžio pirmininkas įteikia naujai išrinktam merui jo regalijas ir išrinktasis meras perima pirmininkavimą tarybos posėdžiui.

24. Išrinkus merą, tarybos sprendimu pirmajame tarybos posėdyje gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. Jie skiriami reglamento 25-33 punktuose nustatyta tvarka.

2. ANTRASIS TARYBOS POSĖDIS

25. Antrojo tarybos posėdžio metu svarstomi mero pavaduotojo (pavaduotojų) ir savivaldybės administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo ( pavaduotojų) skyrimo klausimai, jei jie dar nepaskirti, savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo (jei nusprendžiama ją sudaryti), klausimas, gali būti svarstomi savivaldybės tarybos komitetų bei savivaldybės tarybos komisijų sudarymo klausimai, taip pat numatoma kito tarybos posėdžio preliminari darbotvarkė.

26. Taryba skiria mero pavaduotoją (pavaduotojus). Gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi mero pavaduotojo pareigybės.

27. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) skiriamas mero siūlymu tarybos slaptu balsavimu, visų tarybos narių balsų dauguma.

28. Mero pavaduotojo kandidatūrą iš išrinktų tarybos narių siūlo išrinktas meras. Jeigu už mero pasiūlytą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas nebalsuoja visų tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą į mero pavaduotojo pareigas gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrąjį kartą pasiūlytai tarybos nario kandidatūrai į mero pavaduotojo pareigas taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas. Jeigu skiriami 2 mero pavaduotojai už kiekvieną kandidatą į mero pavaduotojo pareigas taryba balsuoja atskirai slaptu balsavimu.

29. Išrinkto mero pavaduotojo ( pavaduotojų) įgaliojimai prasideda, kai taryba sprendimu patvirtina slapto balsavimo į mero pavaduotojo pareigas rezultatus, jei tarybos sprendime nenumatytas kitas terminas.

30. Taryba nusprendžia, ar mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

31. Jeigu taryba nusprendžia, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais, jam netaikoma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 9 dalies nuostata, draudžianti dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kitą
atlyginimą. Už darbą atliekant tarybos nario pareigas jam atlyginama tarybos sprendimu nustatyta tvarka.

32. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

33. Kai skiriamas savivaldybės administracijos direktorius ar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) balsuojama slaptu balsavimu.

3. KITI TARYBOS POSĖDŽIAI

34. Tarybos posėdžiai yra pagrindinė tarybos veiklos forma ir paprastai trunka vieną dieną, o tarybos sprendimu gali trukti ir dvi dienas. Savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, šaukia meras, o kai jo nėra (mero atostogų, komandiruotės, laikinojo nedarbingumo ir kitais atvejais), – mero pavaduotojas.

35. Neeiliniai tarybos posėdžiai gali būti šaukiami mero, mero pavaduotojo (pavaduotojų) siūlymu, taip pat kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas privalo sušaukti tarybos posėdį, jeigu ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių to reikalauja raštu, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas privalo sušaukti neeilinį tarybos posėdį ne vėliau kaip per 2 savaites nuo tarybos narių raštiško reikalavimo gavimo. Raštišką reikalavimą pasirašo visi tarybos nariai, inicijuojantys tarybos posėdžio sušaukimą.

36. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali sušaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių.

37. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys informuoja apie šaukiamą tarybos posėdį vietinėje spaudoje ir internetiniame savivaldybės tinklalapyje. Papildoma informacija gali būti pateikta tarybos nariams elektroniniu paštu arba trumpąja žinute į mobilųjį telefoną.

38. Kiekvieno tarybos posėdžio pradžioje tarybos sekretoriato valstybės tarnautojai registruoja tarybos narius. Jeigu tarybos narys negali atvykti į tarybos posėdį, apie tai jis praneša rajono savivaldybės tarybos sekretoriatui iki tarybos posėdžio dienos, nurodydamas priežastį.

39. Tarybos posėdžiuose dalyvauja savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius, su svarstomais klausimais susijusių savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovai, seniūnijų seniūnai arba įgalioti atstovai, savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovai arba jų atstovai, bendruomenių ar bendrijų atstovai, jeigu svarstomi klausimai yra susiję su gyvenamosios vietovės bendruomene. Gali būti kviečiami savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių vadovai arba jų atstovai, seniūnaičiai bei kiti asmenys.

40. Apie tarybos posėdžius raštu turi būti informuojamas Vyriausybės atstovas, tarybos sekretoriatui pateikiant jam preliminarią tarybos posėdžio darbotvarkę ir medžiagą.

41. Tarybos posėdžiai yra atviri. Savivaldybės tarybos posėdžiai transliuojami interneto tinklalapyje.Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, savivaldybės taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

42. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (mero atostogų, komandiruotės, laikinojo nedarbingumo ir kitais atvejais), – mero pavaduotojas. Jeigu meras ir mero pavaduotojai tarybos posėdyje nedalyvauja, iš tarybos narių paskiriamas tarybos posėdžio pirmininkas. Tarybos posėdžio pirmininkas laikomas paskirtu, kai už jo kandidatūrą balsavo tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma.

43. Tarybos posėdžio pirmininkas:

43.1. skelbia tarybos posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti tarybos posėdžio darbotvarkėje nenumatytą tarybos posėdžio pertrauką, planuotos pertraukos kas 1,5 val. po 15 minučių. Paprastai tarybos posėdis negali trukti ilgiau kaip 6 valandas, įskaitant 3 pertraukas.

43.2. tikrina, ar tarybos posėdyje dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma;

43.3. prižiūri, kad tarybos posėdyje būtų laikomasi tarybos patvirtinto reglamento reikalavimų;

43.4. suteikia žodį tarybos nariams, savivaldybės kontrolieriui, savivaldybės administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams ar jų įgaliotiems atstovams, kitiems kviestiems asmenims, Vyriausybės atstovui ir, jeigu taryba neprieštarauja, kitiems tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims, vadovauja klausimų svarstymo eigai;

43.5. stebi kalbų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti. Įvertinęs pasisakymo svarbą, jeigu taryba neprieštarauja, gali pratęsti kalbėtojo pasisakymo laiką;

43.6 svarstant ypatingai svarbius klausimus, tarybos nariams pritarus kalbėtojo pasisakymo laikas gali būti pratęstas;

43.7. jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo tarybos posėdžio darbotvarkės klausimo esmės, gali jį įspėti, o po antrojo įspėjimo gali pasisakymą nutraukti;

43.8. remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus balsuoti, nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pagal balsų skaičiavimo komisijos ar elektroninės sistemos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;

43.9. pareiškia tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko tarybos patvirtinto reglamento arba triukšmauja salėje, įžeidinėja tarybą, tarybos narius, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui, gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo tarybos nariui įrašymo į tarybos posėdžio protokolą ar tarybos nario elgesio apsvarstymo Etikos komisijoje;

43.10. priima sprendimą pašalinti iš tarybos posėdžių salės asmenis, jeigu šie trukdo tarybos posėdžiui.

44. Tarybos posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Jos nemokantys kviestieji asmenys turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos apie tai praneša posėdžio pirmininkui arba tarybos sekretoriato valstybės tarnautojams, kurie turi pasirūpinti vertimu.

45. Tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl tarybos sprendimų apibendrinimui įsteigtas tarybos sekretoriatas. Tarybos sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.

46. Tarybos posėdžiuose sekretoriauja tarybos sekretoriato valstybės tarnautojai. Jie sekretoriauja ir komitetų bei komisijų posėdžiuose, yra atsakingi už tarybos posėdžių protokolų rašymą, jų kokybę, autentiškumą, protokolų skelbimą ir saugojimą.

47. Jeigu tarybos posėdyje dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma, meras arba kitas tarybos posėdžio pirmininkas skelbia tarybos posėdį pradėtu.

48. Tarybos posėdžio pirmininkui paskelbus tarybos posėdžio pradžią, balsavimu patvirtinama posėdžio darbotvarkė.

49. Tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu, komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų tarybos sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki tarybos posėdžio pradžios. Posėdžio darbotvarkę tvirtina ir papildomus klausimus į darbotvarkę įtraukia taryba posėdžio pradžioje. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.

50. Į patvirtintą tarybos posėdžio darbotvarkę įrašytus klausimus tarybos posėdyje pristato klausimo rengėjas arba kitas asmuo. Tai gali būti savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu tarybos sprendimo projektą svarstomu klausimu rengė savivaldybės administracija, kontroliuojamų įmonių ir įstaigų vadovai, savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atstovas, komitetų pirmininkai arba
komiteto nariai, frakcijos, koalicijos, tarybos narių grupės atstovas arba bet kuris tarybos narys. Pranešimo pristatymo trukmė nurodyta darbotvarkėje.

51. Vėliau pranešėjas atsako į tarybos narių klausimus (iki 20 minučių). Vienas tarybos narys dėl vieno svarstomo tarybos posėdžio darbotvarkės klausimo gali paklausti pranešėjo ne daugiau kaip 3 2 kartus.

52. Pagrindiniam pranešėjui atsakius į tarybos narių klausimus, žodis gali būti suteikiamas (iki 5 minučių) papildomam pranešėjui, jei toks yra numatytas tarybos posėdžio darbotvarkėje. Jis taip pat atsako į tarybos narių klausimus (iki 10 minučių).

53. Pranešėjams atsakius į tarybos narių klausimus, išvadą dėl pateikto tarybos sprendimo projekto gali pateikti (iki 5 minučių) kuruojamos srities komiteto pirmininkas arba jo įgaliotas kitas komiteto narys.

54. Diskusijose kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti:

54.1. frakcijos bei koalicijos vardu (iki 5 minučių) jos įgaliotas atstovas;

54.2. tarybos narys gali pasisakyti pirmą kartą iki 3 minučių, antrą kartą – iki 2 minučių.

55. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę pasisakyti (iki 3 minučių) Vyriausybės atstovas arba jo įgaliotas Vyriausybės atstovo tarnybos valstybės tarnautojas, kuris, jei yra pagrindas, gali pranešti tarybos nariams, kad svarstomas tarybos sprendimo projektas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų.

56. Norintys kalbėti tarybos posėdyje ne tarybos nariai likus 2 val. iki tarybos posėdžio pradžios užsiregistruoja pas tarybos sekretoriato valstybės tarnautojus. Užsiregistravę (tarybai pritarus) kalba tokia eilės tvarka kaip užsiregistravo.

57. Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis, pastabas ir pasiūlymus svarstomais tarybos posėdžio darbotvarkės klausimais gali pateikti raštu tarybos posėdžio pirmininkui. Šios pastabos ir pasiūlymai pridedami prie tarybos posėdžio protokolo.

58. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjai ir papildomi pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį (iki 3 minučių).

59. Baigus diskusijas dėl kiekvieno svarstomo tarybos posėdžio darbotvarkės klausimo balsavimu yra priimamas tarybos sprendimas. Balsavimo pradžią skelbia tarybos posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.

60. Tarybos sprendimai gali būti tokie: pritarti pateiktam tarybos sprendimo projektui, atmesti tarybos sprendimo projektą, atidėti tarybos sprendimo projekto svarstymą (redaguoti jį arba surinkti papildomą informaciją). Galutiniam tarybos sprendimo projektui parengti gali būti sudaroma komisija ir tarybos posėdžio pirmininko teikimu paskiriamas komisijos pirmininkas. Jis praneša tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato sprendimo projektą.

61. Tarybos sprendimai priimami atviru, slaptu ar vardiniu balsavimu. Balsuoti gali tik tarybos posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai.

62. Atvirai balsuojama naudojant atviro balsavimo elektroninę sistemą [arba rankos pakėlimu]. Balsavimo rezultatai parodomi ekrane. Balsavusių tarybos narių pavardės ir balsavimo rezultatai parodomi ekrane po kiekvieno balsavimo.

63. Slaptai balsuojama, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas (pavaduotojai), savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai), sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais) klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje.

Slaptai balsuojama pertraukos metu naudojant tarybos patvirtintos specialios formos balsavimo biuletenius. Balsavimo biuletenius parengia savivaldybės tarybos sekretoriato darbuotojai, o tarybos nariams juos išduoda sudaryta balsų skaičiavimo komisija. Balsuojant balsavimo biuleteniais, balsavimo vietoje turi būti balsadėžė ir paruošta vieta slaptam balsavimui.

64. Slapto balsavimo rezultatus skelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Balsų skaičiavimo komisija sudaroma iš visų partijų, išrinktų į savivaldybės tarybą, atstovų, partijos narių siūlymu. Balsų skaičiavimo komisijos nariai išsirenka pirmininką.

65. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio, neužpildyti ar neantspauduoti balsavimo biuleteniai, taip pat balsavimo biuleteniai, kuriuose papildomai įrašytos pavardės arba teiginiai, taip pat tie, kuriuose paliktų pavardžių skaičius viršija renkamų asmenų skaičių arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys.

66. Visais atvejais balsavimo biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai turi būti nurodyta, dėl ko balsuojama.

67. Balsavimas gali būti vardinis, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 5 dalyvaujantys posėdyje tarybos nariai arba frakcija. Vardinis balsavimas atliekamas posėdžio pirmininkui skaitant pavardes alfabeto tvarka tarybos nariai atsistoję viešai pasako ,,už", ,,prieš", ,, susilaikau". Balsavimo rezultatus fiksuoja ir pagarsina posėdžio pirmininkas arba sekretoriato darbuotojai.

68. Dėl techninių kliūčių sutrikus elektroninei balsavimo sistemai, balsuojama rankos pakėlimu ar balsavimo biuleteniais, balsus skaičiuoja tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija.

69. Jei nagrinėtu klausimu tarybos posėdyje buvo balsuojama, bet tarybos sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti svarstomas tik kitame tarybos posėdyje.

70. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už", „prieš" arba „susilaikoma". Antruoju atveju vienas tarybos narys balsuoja tik už vieną pasirinktą teiginį.

71. Alternatyvūs teiginiai pateikiami balsavimui pagal pateikimo svarstyti eilės tvarką.

72. Tarybos sprendimai priimami tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Jei tarybos narys nebalsuoja, laikoma, kad jis nedalyvauja posėdyje.

73. Tarybos narys privalo nusišalinti nuo balsavimo išimant iš elektroninės balsavimo sistemos įrenginio asmeninę balsavimo kortelę, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

74. Tarybos posėdyje gali būti pateikiama informacija. Informacijos pateikimo trukmė nurodyta darbotvarkėje. Informaciją tarybos posėdyje pateikia informacijos ruošėjas. Vėliau informacijos pateikėjas atsako į tarybos narių klausimus (iki 20 minučių). Vienas tarybos narys dėl vienos tarybos posėdyje pateiktos informacijos gali paklausti pranešėjo ne daugiau kaip 2 kartus.

IV. MERO, MERO PAVADUOTOJO ĮGALIOJIMŲ NETEKIMAS PRIEŠ TERMINĄ

75. Meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma:

75.1. Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminė žala valstybės ar savivaldybės interesams bei nuosavybei;

75.2. kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių; inicijuoti svarstymą šiuo atveju gali frakcija, koalicija arba ne mažiau kaip 5 tarybos nariai, pateikę raštą tarybai; informaciją apie nedarbingumą frakcijos, koalicijos arba ne mažiau kaip 5 tarybos narių prašymu tarybai privalo pateikti savivaldybės administracijos direktorius, pridėdamas faktą įrodančius dokumentus;

75.3. kai tarybai meras arba jo pavaduotojai pateikia atsistatydinimo prašymą.

76. Meras, mero pavaduotojas, prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių raštu pareiškia nepasitikėjimą meru arba mero pavaduotoju, taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių.

77. Mero pavaduotojas mero teikimu netenka įgaliojimų prieš terminą, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją balsuoja visų tarybos narių dauguma.

78. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai nutraukiami, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar netenka tarybos nario mandato.

79. Taryba, gavusi pasiūlymą, raštą ar prašymą dėl nepasitikėjimo meru arba mero pavaduotoju, privalo šį klausimą svarstyti pirmajame planuotame tarybos posėdyje arba šaukti neeilinį tarybos posėdį.

80. Nepasitikėjimo meru klausimas svarstomas tarybos posėdžio pradžioje. Šiam tarybos posėdžiui pirmininkauja tarybos išrinktas tarybos posėdžio pirmininkas. Meras arba mero pavaduotojas tarybos posėdžiui pirmininkauti negali.

81. Pirmiausia taryba supažindinama (iki 10 minučių) su pasiūlymu, kurį pateikia Vyriausybė arba Valstybės kontrolė, arba raštu, kurį pateikia tarybos narys, gavęs raštiškus įgaliojimus iš svarstymą šiuo klausimu inicijuojančių tarybos narių, arba prašymu, kurį pateikia meras, arba su raštišku pareiškimu dėl nepasitikėjimo meru ar mero pavaduotoju, kurį pateikia tarybos narys, gavęs raštiškus įgaliojimus iš ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių, reiškiančių nepasitikėjimą meru ar mero pavaduotoju.

82. Vėliau meras išdėsto (iki 10 minučių) savo argumentus svarstomu klausimu.

83. Tarybos posėdžio pirmininkas skelbia diskusiją, kurios metu gali kalbėti (iki 5 minučių) visi tarybos nariai. Baigus diskusiją, žodis suteikiamas (po 5 minutes) Vyriausybės ar Valstybės kontrolės atstovui arba tarybos nariui, kuriam tarybos nariai, reiškiantys nepasitikėjimą meru, raštu suteikė įgaliojimus pristatyti pasiūlymą ar raštą dėl nepasitikėjimo meru tarybos posėdyje, ir merui.

84. Po šių pasisakymų tarybos posėdžio pirmininkas skelbia slaptą balsavimą.

85. Merui, netekus įgaliojimų, tarybos posėdžio pirmininkas skelbia naujo mero rinkimus. Tarybai nusprendus, mero rinkimai gali vykti tame pačiame arba kitame tarybos posėdyje.

86. Tarybos posėdyje, kuriame svarstomas nepasitikėjimo mero pavaduotoju klausimas, pirmininkauja meras arba kitas tarybos posėdyje išrinktas tarybos narys.

87. Nepasitikėjimo mero pavaduotoju klausimas svarstomas analogiškai kaip ir nepasitikėjimo meru klausimas.

88. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, klausimą dėl nepasitikėjimo pakartotinai galima svarstyti tik po pusės metų.

V. TARYBOS ĮGALIOJIMAI

89. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį tarybos posėdį susirenka išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį tarybos posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tarybos nariai.

90. Savivaldybės tarybos įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. Mero, komiteto arba savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu taryba, priimdama sprendimą tarybos posėdyje, gali pavesti paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos konkrečius įgaliojimus vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui ar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams).

91. Mero teikimu taryba savo sprendimu deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus.

92. Savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat, kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, išskyrus LR vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytus savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus, ir kituose įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose, atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

VI. KOLEGIJA

93. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu gali sudaryti kolegiją. Kolegija yra tarybos patariamasis organas.

94. Kolegijos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį kolegijos posėdį susirenka kolegijos nariai, o kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį tarybos posėdį susirenka naujai išrinktos tarybos nariai arba kai meras netenka įgaliojimų prieš terminą.

95. Pagal užimamas pareigas kolegijos nariai yra meras ir jo pavaduotojas (pavaduotojai). Kitų kolegijos narių kandidatūras iš tarybos narių frakcijų siūlymu tvirtinti tarybai teikia meras.

96. Mero teikti kandidatai į kolegijos narius patvirtinami kolegijos nariais, jeigu už mero teiktas kolegijos narių kandidatūras balsavo tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Už kiekvieną kandidatą į kolegijos narius balsuojama atskirai. Jeigu kurio nors mero teikto kandidato į kolegijos narius taryba nepatvirtina, meras turi teikti kitą kandidatą.

97. Kolegijoje turėtų būti atstovaujama visoms partijoms ir koalicijoms proporcingai jų turimoms vietoms taryboje.

VII. MERO, MERO PAVADUOTOJO KOMPETENCIJA

98. Meras:

98.1. planuoja tarybos veiklą, nustato ir sudaro tarybos posėdžių darbotvarkes, teikia tarybos sprendimų projektus, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo tarybos sprendimus ir tarybos posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;

98.2. atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis; atstovauti savivaldybei teisme bei kitose teisėsaugos institucijose meras kitus asmenis įgalioja pagal mero pasirašytą ilgalaikį arba vienkartinį įgaliojimą, o kitose minėtose institucijose – pagal mero potvarkį:

98.2.1. bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose bei kitose teisėsaugos institucijose savivaldybei atstovauja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai arba darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;

98.2.2. bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, savivaldybei atstovauja tarybos nariai ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis;

98.3. atstovauja savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

98.4. teikia tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu) ir komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui, siunčia administracijos direktorių į komandiruotes;

98.5. teikia tarybai sprendimo dėl mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymo projektą;

98.6. teikia tarybai siūlymą dėl kolegijos sudarymo;

98.7. teikia tarybai siūlymus dėl tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ( mero patarėjų) pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo;

98.8. tvirtina tarybos sekretoriato nuostatus. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų tarybos sekretoriato valstybės tarnautojus;

98.9. vadovauja tarybos sekretoriato darbui;

98.10. tarybos posėdyje, pateikdamas tarybos sprendimo projektą, gali siūlyti tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane
nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą komitetų ir tarybos posėdžiuose;

98.11. kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir tarybos sprendimus;

98.12. gavęs tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis;

98.13. kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja;

98.14. pagal tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas ir už jas atsiskaito;

98.15. meras pagal savo kompetenciją gali sudaryti darbo grupes iš tarybos narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.

99. Meras rūpinasi, kad:

99.1. savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama Regionų plėtros taryboje ir regionų plėtros tarybos priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;

99.2. laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;

99.3. būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą;

99.4. būtų užtikrinamas tarybos narių tolygus bendravimas su visais savivaldybės rinkėjais visoje savivaldybės teritorijoje;

99.5. būtų tobulinamas tarybos sprendimų priėmimas ir komitetų veikla;

99.6. būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio valstybių savivaldybėmis.

100. Visi mero sprendimai įforminami potvarkiais.

101. Meras negali būti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų nariu.

102. Merui (iki 5 kalendorinių dienų) ir mero pavaduotojams atostogos suteikiamos mero potvarkiu. Vienu metu atostogos negali būti suteiktos ir merui, ir jo pavaduotojams. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojai neatlieka savo pareigų, tačiau gali eiti tarybos nario pareigas.

103. Mero pavaduotojai vyksta į komandiruotes pagal mero potvarkius ir apie tai informuojama taryba. Komandiruotės išlaidos jiems apmokamos pagal Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Žin., 2004, Nr. 74-2555).

104. Meras vyksta į komandiruotes tarybos sprendimu. Į ne ilgesnes kaip 3 darbo dienų komandiruotes meras vyksta pagal mero potvarkį, ir apie tai informuojama taryba. Komandiruotės išlaidos jam apmokamos pagal Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles.

105. Mero pavaduotojas atlieka tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Savivaldybės taryba mero pavaduotojo (pavaduotojų) funkcijas nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) kadencijos laikotarpiui ir gali mero siūlymu jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, išskyrus reglamento 98.4-98.8 punktuose numatytus įgaliojimus. Jei meras savo potvarkiu nenustato kitaip, mero pareigas eina vyresnis pagal amžių mero pavaduotojas.

106. Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei meras, nei mero pavaduotojas (pavaduotojai) negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, tarybos posėdį šaukia raštiškus įgaliojimus
iš 1/3 visų tarybos narių gavęs tarybos narys reglamento 37 punkte numatyta tvarka. Mero pareigų
vykdymas pavedamas tarybos nariui tarybos sprendimu, išskyrus reglamento 98.4-98.8 punktuose numatytus įgaliojimus.

107. Atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti skirto mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo savivaldybės tarybos narių skaičiaus: savivaldybės taryba, kurioje yra 41 ir daugiau tarybos narių, gali skirti kas mėnesį iki trijų, savivaldybės taryba, kurioje yra 27–31 tarybos narys, iki dviejų, kitos savivaldybės – iki vieno Lietuvos statistikos departamento paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio sumą.

VIII. KOMITETAI

108. Komitetai sudaromi tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų, vykdomi tarybos ir mero sprendimai.

109. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į LR vietos savivaldos įstatymo 14 str. 4 dalį.

110. Komitetai sudaromi tik iš tarybos narių tarybos sprendimu.

111. Komitetų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai - seniūnaičiai, ekspertai, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys.Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

112. Privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto narys gali būti bet kurio kito komiteto nariu.

113. Kontrolės komiteto pirmininką tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu skiria taryba. Kontrolės komiteto pirmininkas laikomas paskirtu, kai už jo kandidatūrą tarybos posėdyje balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Jeigu tarybos nariai nepritaria tarybos mažumos (opozicijos) pasiūlytai Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūrai, tarybos mažuma (opozicija) privalo teikti kitą kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininkus.

Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją iš Kontrolės komiteto narių mero siūlymu skiria taryba. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas laikomas paskirtu, kai už jo kandidatūrą balsavo visų tarybos narių dauguma. Jeigu tarybos nariai nepritaria mero pasiūlytai kandidatūrai, jis privalo teikti kitą kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas.

Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu.

114. Kontrolės komiteto įgaliojimus nustato taryba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.

115. Kontrolės komitetas:

115.1 teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus ( savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;

115.2. siūlo tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

115.3. svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;

115.4 svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo ( savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano vykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo , tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus ( savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;

115.5 siūlo tarybai atlikti nepriklausomą turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

115.6 periodiškai ( kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas , savivaldybės kontrolieriaus ir savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl atlikto finansinio audito ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus ( savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;

115.7. dirba pagal tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito tarybai;

115.8 Kontrolės komitetas sprendimus priima komiteto posėdyje, kuriame dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo posėdyje dalyvaujančių komiteto narių dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komiteto pirmininko ar kito pirmininkaujančio posėdžiui komiteto nario balsas. Kontrolės komiteto siūlymus ir teikiamas išvadas pagal jo kompetenciją taryba privalo svarstyti tarybos posėdyje.

115.9 įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai.

116. Kiekvienas komitetas vykdo tarybos nustatytus įgaliojimus:

116.1. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu pagal savo kompetenciją rengia tarybos sprendimų projektus;

116.2. svarsto tarybai pateiktų tarybos sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų;

116.3. svarsto savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto įvykdymo apyskaitą;

116.4. kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų, kaip įgyvendinami tarybos sprendimai bei mero potvarkiai pagal komiteto kompetenciją, kaip atsižvelgiama į komiteto rekomendacijas ir pasiūlymus;

116.5. nagrinėja gyventojų, juridinių asmenų ir asociacijų pasiūlymus bei skundus savo veiklos srityse ir, jei reikia, su atitinkamomis rekomendacijomis perduoda juos savivaldybės administracijos direktoriui, merui arba pateikia svarstyti tarybai;

116.6. išklauso savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų informaciją apie tarybos sprendimų vykdymą.

117. Komiteto veiklos forma yra komiteto posėdžiai.

118. Kiekvienas tarybos narys privalo būti vieno komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) nariu. Tarybos komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių, o didžiausias tarybos komiteto narių skaičius nustatomas tarybos sprendimu. Kandidatus į komitetų narius siūlo partijos, frakcijos bei koalicijos. Tvirtinant komitetų sudėtis, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

119. Komitetų pirmininkus ir jų pavaduotojus, išskyrus Kontrolės komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją, renka komitetų nariai. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo dauguma komiteto narių.

120. Komiteto pirmininkas:

120.1. šaukia komiteto posėdžius, sudaro ir paskelbia jų darbotvarkę, organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą.Komitetų posėdžių darbotvarkės, patvirtintos komiteto pirmininko, ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po jų patvirtinimo paskelbiamos savivaldybės interneto tinklalapyje;

120.2. duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla;

120.3. kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;

120.4. pirmininkauja komiteto posėdžiams;

120.5. organizuoja komiteto sprendimų vykdymą;

120.6. informuoja komiteto narius apie tarybos sprendimų, mero potvarkių ir komiteto rekomendacijų vykdymą.

121. Komiteto pirmininkui negalint eiti pareigų, jas eina komiteto pirmininko pavaduotojas, o jei jo nėra, – komiteto posėdyje dalyvaujančių komiteto narių sprendimu išrinktas komiteto narys.

122. Komiteto posėdį taip pat gali sušaukti ne mažiau kaip pusė visų komiteto narių apie tai raštu, kuriame išdėstomi komiteto posėdžio sušaukimo motyvai ir komiteto posėdžio darbotvarkės klausimai, informavę komiteto pirmininką ir komiteto narius.

123. Komiteto posėdis būtinai šaukiamas prieš paskelbtą tarybos posėdį. Šiame komiteto posėdyje svarstomi tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai ir parengiamos pastabos bei pasiūlymai dėl parengtų tarybos sprendimų projektų. Komiteto posėdis negali vykti tarybos posėdžio laiku.

124. Komiteto posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių.

125. Komitetas pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus ir išvadas, kurie priimami komiteto posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas.

126. Komiteto rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus, išvadas ir komiteto posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas, o jam nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas, o jei ir jo nėra, – komiteto posėdyje dalyvaujančių komiteto narių sprendimu išrinktas komiteto narys, pirmininkavęs komiteto posėdžiui.

127. Komitetai, siūlydami tarybai tarybos sprendimų projektus, turi turėti raštu pateiktas savivaldybės administracijos išvadas apie siūlomo tarybos sprendimo įgyvendinimo galimybes ir galimus rezultatus.

128. Komitetui pageidaujant pateikto tarybos sprendimo projekto rengėjas arba rengėjo tiesioginis vadovas privalo dalyvauti svarstant tarybos sprendimo projektą komiteto posėdyje.

129. Komitetas turi teisę pasiūlyti tarybai papildyti arba pakeisti tarybos posėdžio darbotvarkę. Sprendimą dėl komiteto pasiūlymo priima taryba.

130. Komiteto posėdžiai yra protokoluojami.

131. Keli komitetai savo iniciatyva, komitetų pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrą komitetų posėdį. Bendram komitetų posėdžiui vadovauja vieno iš komitetų pirmininkas. Bendro komitetų posėdžio sprendimai priimami visų komitetų narių, dalyvaujančių bendrame komitetų posėdyje, balsų dauguma. Bendro komitetų posėdžio rekomendacinį sprendimą ir protokolą pasirašo visų komitetų, sušaukusių bendrą komitetų posėdį, pirmininkai.

132. Komitetų pirmininkai arba komitetų atstovai tarybos posėdžiuose daro pranešimus komiteto kompetencijos klausimais ir gali daryti papildomus pranešimus visais svarstomais klausimais.

133. Komitetai, bendrame komitetų posėdyje svarstę klausimus ir kartu rengę tarybos sprendimų projektus, gali daryti bendrą pranešimą arba tarybai atskirai pateikti savo pastabas bei pasiūlymus.

134. Komitetai turi teisę pateikti tarybai pasiūlymus, kad tarybos sprendimų projektai bei kiti savivaldybės gyventojams ir juridiniams asmenims svarbūs klausimai būtų pateikti svarstyti visuomenei.

135. Komitetų rekomendaciniai sprendimai teikiami savivaldybės administracijai, jos padaliniams, savivaldybės biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms bei savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms, kurias su jų veikla susijusius komitetų sprendimus per 2 savaites nuo jų gavimo dienos privalo apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus informuoti komitetą. Taip pat komitetų rekomendaciniai sprendimai, merui pritarus, gali būti teikiami savivaldybės teritorijoje esančioms valstybės įstaigoms bei visų nuosavybės formų įmonėms.

136. Komitetas pagal savo kompetenciją turi teisę pakviesti į komiteto posėdžius savivaldybės administracijos direktorių arba jo įgaliotą atstovą, savivaldybės įstaigų bei
savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovus ir pareikalauti iš jų pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.

137. Tam tikrais atvejais, jeigu svarstomi klausimai yra susiję su kitų savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų ir įmonių tiesiogine veikla, komitetas gali kviesti į komiteto posėdžius atitinkamų įmonių bei įstaigų vadovus ar jų atstovus ir prašyti iš jų paaiškinimų. Komitetas apie klausimų svarstymą ir kvietimą į komiteto posėdį turi pranešti kviečiamiems asmenims ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki komiteto posėdžio dienos.

138. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę reikalauti iš savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės įstaigų ir kontroliuojamų įmonių vadovų ataskaitinių duomenų ar kitos klausimui nagrinėti reikalingos medžiagos, o savivaldybės administracijos direktorius ir įstaigų bei įmonių vadovai privalo reikalaujamus duomenis pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

139. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę teikti paklausimus visoms savivaldybės biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms ir savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms.

140. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę svarstant visus klausimus komitete, taip pat turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant, teikti pasiūlymus dėl savivaldybės institucijų, įstaigų ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklos patikrinimo.

141. Komiteto narys, kurio pasiūlymams komitetas nepritarė, gali raštu juos pateikti svarstyti tarybai, jeigu tam pritaria dar bent vienas komiteto narys.

142. Komitetų veiklos aptarnavimą atlieka tarybos sekretoriato valstybės tarnautojai. Komitetai savo veiklos metinę ataskaitą pristato svarstymui kartu su mero ataskaita.

IX. KOMISIJOS IR FRAKCIJOS

143. Taryboje sudaromos nuolatinės ir laikinosios komisijos.

144. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro nuolatines Administracinę, Etikos bei Peticijų komisijas. Komisijų darbo tvarką ir nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės komisijos. Sudarydama bet kokią komisiją taryba pirmiausia nustato komisijos narių skaičių.

145. Administracinė komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas.

146. Taryba Administracinės komisijos pirmininku mero teikimu skiria tarybos narį.

147. Taryba sudaro Etikos komisiją. Etikos komisijų nariais gali būti tarybos nariai, valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai. Etikos komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.

148. Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą tarybai tvirtinti teikia meras tarybos mažumos (opozicijos), jeigu ji yra paskelbta, siūlymu. Etikos komisijos pirmininkas laikomas paskirtu, kai už jo kandidatūrą balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Jeigu tarybos nariai nepritaria Etikos komisijos pirmininko kandidatūra, tarybos mažuma (opozicija) siūlo merui kitą kandidatą į Etikos komisijos pirmininkus. Meras šią kandidatūrą privalo teikti tvirtinti tarybai.

Jei tarybos mažuma (opozicija) nėra paskelbta arba savivaldybės tarybos mažuma nepasiūlo Etikos komisijos pirmininko kandidatūros, Etikos komisijos pirmininką taryba skiria mero teikimu. Etikos komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrą iš komisijos narių tarybai tvirtinti teikia Etikos komisijos pirmininkas. Jeigu taryba nepatvirtina mero ar Etikos komisijos pirmininko teiktų kandidatų į Etikos komisijos pirmininko ar Etikos komisijos pirmininko pavaduotojo postą, meras ar Etikos komisijos pirmininkas iš Etikos komisijos narių privalo teikti kitas kandidatūras į šiuos postus.

149. Etikos komisija:

149.1. prižiūri, kaip tarybos nariai laikosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;

149.2. analizuoja tarybos narių nedalyvavimo tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir tarybos nario nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;

149.3. nagrinėja gautą informaciją dėl tarybos nario veiklos ar jo viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo;

149.4. nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl tarybos narių veiklos skaidrumo;

149.5. teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties.

150. Įstatymų nustatytais atvejais arba tarybos sprendimu gali būti sudaromos tos kadencijos laikotarpiui ir kitos nuolatinės bei laikinosios ( tam tikriems klausimams nagrinėti) komisijos.

Laikinosios komisijos pirmininką paprastai iš tarybos narių tarybai tvirtinti teikia meras. Taryba skiria komisijai užduotį ir nustato jai darbo trukmę. Komisija savo veikloje vadovaujasi įstatymais, tarybos patvirtintu reglamentu ir tarybos patvirtintais komisijos nuostatais.

151. Komisijų nariais gali būti tarybos nariai, valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai ir ekspertai, jiems sutikus.

152. Tarybos narius įtraukti į komisijos sudėtį gali siūlyti frakcijos, koalicijos, meras, valstybės tarnautojus, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovus – tarybos nariai, frakcijos, koalicijos, meras, savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės kontrolierius.

153. Komisijos, išskyrus Administracinę ir Peticijų komisijas, sudaromos įrašant bent vieną opozicijos atstovą.

154. Savo politiniams tikslams įgyvendinti tarybos nariai gali jungtis į frakcijas. Frakcija ar kelios frakcijos gali pasiskelbti opozicija. Kelios frakcijos gali apsijungti į koalicijas.

155. Frakcijoms pageidaujant, pagal panaudos sutartis joms suteikiamos patalpos - kabinetai savivaldybės pastate, neimant mokesčio už apšildymą, elektrą, komunalinius patarnavimus.

156. Apie frakcijos sukūrimą arba panaikinimą frakcijos vadovas paskelbia artimiausiame tarybos posėdyje. Paskelbus apie frakcijos įkūrimą, pareiškimai perduodami posėdį protokoluojantiems darbuotojams. Apie pasitraukimą iš frakcijos ar koalicijos tarybos narys turi pranešti frakcijos vadovui, kuris paskelbia tarybos posėdyje.

157. Frakcija gali būti įkurta, jeigu pareiškimą dėl jos įkūrimo pasirašo ne mažiau kaip 3 tarybos nariai ir viename iš tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu tarybos posėdžio pirmininkui, deklaruoja, kad veiklą taryboje tęsia susivieniję į frakciją.

158. Kiekvienas tarybos narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. Frakcijos pačios nustato darbo tvarką, išsirenka seniūną.

X. TARYBOS POSĖDŽIUI TEIKIAMŲ SVARSTYTI KLAUSIMŲ RENGIMAS, REGISTRAVIMAS IR SVARSTYMAS. TARYBOS POSĖDŽIO DARBOTVARKĖS RENGIMAS

159. Inicijuoti klausimus svarstyti tarybos posėdyje gali meras, mero pavaduotojas (pavaduotojai), savivaldybės kontrolierius, kolegija, komitetai, komisijos, frakcijos, koalicijos, tarybos narių grupės, tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius, Vyriausybės atstovas. Savivaldybės kontrolierius, komitetai, komisijos, frakcijos, koalicijos, tarybos narių grupės ir tarybos nariai gali patys rengti tarybos sprendimų projektus inicijuojamais klausimais arba kreiptis į merą ar administracijos direktorių dėl jų rengimo. Inicijuojamų klausimų ruošimą administracijos direktorius derina su meru.

160. Jeigu teikiamas tarybos sprendimo projektas dėl tarybos sprendimo pakeitimo arba papildymo, pridedama tarybos sprendimo pakeitimo arba papildymo projekto lyginamasis variantas.

Jei teikiamas tarybos sprendimo projektas dėl tarybos sprendimo pripažinimo netekusiu galios (negaliojančiu), prie tarybos sprendimo projekto pridedama siūlomo pripažinti netekusiu galios tarybos sprendimo kopija.

Prie teikiamo tarybos sprendimo projekto pridedamas tarybos sprendimo projekto aiškinamasis raštas.

161. Savivaldybės administracijos direktoriaus teikiamas tarybos sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti vizuoti savivaldybės administracijos direktoriaus, teisininko, atitinkamo savivaldybės administracijos padalinio vadovo, tarybos sprendimo projekto rengėjo ir kalbos tvarkytojo.

Komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos ar savivaldybės kontrolieriaus teikiamas sprendimo projektas, aiškinamasis raštas ir lyginamasis variantas turi būti atitinkamai vizuoti tarybos sprendimo projekto rengėjo – komiteto pirmininko ar atstovo, komisijos pirmininko ar atstovo, mero, tarybos nario, frakcijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus, teisininko ir kalbos tvarkytojo.

162. Aiškinamajame rašte privaloma nurodyti:

162.1. parengto tarybos sprendimo projekto tikslus ir uždavinius;

162.2. šiuo metu esantį teisinį reglamentavimą;

162.3. galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes priėmus siūlomą tarybos sprendimo projektą;

162.4. kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą tarybos sprendimo projektą.

163. Teikiamą tarybos sprendimo projektą rengėjas pateikia rašytine ir elektronine forma merui arba tarybos sekretoriatui ne vėliau kaip 24 valandos iki posėdžio pradžios.

Jei dėl tarybos sprendimo projekto buvo rengiama vietos gyventojų apklausa, prie tarybos sprendimo projekto papildomai pridedami apibendrinti vietos gyventojų apklausos rezultatai.

Atitinkantys nurodytus reikalavimus sprendimo projektai registruojami tarybos sprendimų projektų registre ir elektroninėje dokumentų registravimo sistemoje.

164. Jeigu tarybos sprendimo projektas neatitinka nurodytų reikalavimų, tarybos sekretoriato darbuotojai arba meras tarybos sprendimo projektą grąžina projekto rengėjui patikslinti.

165. Tarybos sekretoriatas arba meras ne vėliau prieš 3 darbo dienas informuoja tarybos sprendimo projekto rengėją apie pateikto tarybos sprendimo projekto svarstymą tarybos posėdyje. Jeigu sprendimo projektas pateikiamas prieš 24 valandas sprendimo projekto rengėjas informuojamas prieš tarybos posėdį.

166. Komitetai, apsvarstę tarybos sprendimų projektus komiteto posėdyje, pastabas ir pasiūlymus turi pateikti merui kitą darbo dieną po komiteto posėdžio, bet ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio. Prieš 24 valandas įregistruoti sprendimo projektai komitetuose nesvarstomi.

167. Tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Svarstytinų klausimų projektai su tarybos posėdžio darbotvarke tarybos nariams pateikiami prieš 10 dienų iki tarybos posėdžio, išskyrus sprendimo projektus įregistruotus prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimo projektais meras privalo įtraukti į tarybos posėdžio darbotvarkę.

Svarstytinų klausimų sprendimo projektai su neeilinio posėdžio darbotvarkės projektu tarybos nariams pateikiami prieš 3 dienas iki neeilinio tarybos posėdžio.

168. Vietos gyventojų apklausos rezultatų svarstymas turi būti įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos meras turi informuoti tarybos iniciatyvinės grupę, apie vietos gyventojų apklausos rezultatų svarstymo įtraukimą į tarybos posėdžio darbotvarkę. Vietos gyventojų apklausos rezultatai teikiami svarstyti komitetams.

169. Jei meras svarstytinų klausimų į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į tarybos posėdžio darbotvarkę sprendžia taryba.

170. Tarybos posėdžio darbotvarkėje turi būti nurodyta: tarybos posėdžio numeris, data ir valanda, svarstomieji klausimai ir pranešėjai.

171. Jeigu gaunami keli alternatyvūs tarybos sprendimo projektai tuo pačiu klausimu, jie į tarybos posėdžio darbotvarkę įrašomi vienu punktu ir nagrinėjami kartu.

172. Meras, parengęs tarybos posėdžio papildomos darbotvarkės projektą, per tarybos sekretoriatą organizuoja jo įteikimą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos visiems tarybos nariams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės seniūnijos seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo gyvenamosios vietovės bendruomene.

173. Tarybos nariai dėl tarybos posėdžio darbotvarkės projekto ir tarybos sprendimų projektų gali merui ir tarybos sprendimų projektų rengėjams raštu pateikti pastabas. Iš tarybos narių gautos pastabos apsvarstomos tarybos posėdyje.

174. Informacija apie tarybos posėdžių šaukimą ir svarstytinus tarybos sprendimų projektus skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje ir vietinėje spaudoje.

XI. TARYBOS POSĖDYJE PRIIMTŲ DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SKELBIMAS

175 Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir savivaldybės tarybos sekretoriato darbuotojai.

176. Tarybos posėdžio protokole nurodoma: tarybos pavadinimas, tarybos posėdžio vieta ir laikas, tarybos posėdžio eilės numeris, visų tarybos narių, dalyvavusių ir nedalyvavusių tarybos posėdyje, skaičius ir vardai bei pavardės, kviestųjų asmenų bei svečių vardai ir pavardės, tarybos posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, tarybos posėdžio darbotvarkė, kiekvieno klausimo pranešėjo ir papildomo pranešėjo vardas, pavardė ir pareigos, diskusijose dalyvavusių asmenų vardai, pavardės ir pareigos, taip pat asmenų, pateikusių klausimus ar paklausimus (raštu ar žodžiu)
pranešėjams ir papildomiems pranešėjams, vardai ir pavardės, trumpas šių klausimų ar paklausimų išdėstymas, priimti tarybos sprendimai ir balsavimo rezultatai.

177. Prie tarybos posėdžio protokolo pridedama: tarybos priimti sprendimai ir su tarybos sprendimo projektu susiję dokumentai. Tarybos posėdžio sekretoriatui perduodami tarybos narių raštu pateikti siūlymai ir pastabos, tarybos posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas, tarybos posėdyje nedalyvavusių tarybos narių sąrašas.

178. Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo sutvarkymą atsako tarybos posėdžio sekretoriato darbuotojai.

179. Tarybos posėdis protokoluojamas ir daromas jo garso įrašas. Garso įrašai saugomi savivaldybės tarybos sekretoriate 10 metų.

180. Tarybos posėdyje priimtą tarybos sprendimą tarybos posėdžio pirmininkas turi pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo priėmimo tarybos posėdyje.

181. Tarybos sprendimai įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" nustatyta tvarka.

182. Taryba sudaro sąlygas, kad savivaldybės gyventojai galėtų susipažinti su tarybos sprendimais. Taryba turi nustatyti vietą, kur savivaldybės gyventojai galėtų susipažinti su tarybos sprendimais, ir laiką, kuriuo jie galėtų tai padaryti. Apie tarybos posėdyje priimtus tarybos
sprendimus, kuriuose teikiami pasiūlymai valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų padalinių veiklos gerinimo, meras turi raštiškai informuoti savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių vadovus ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo tarybos posėdžio dienos.

Tarybos priimti sprendimai taip pat skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje.

183. Tarybos posėdžio protokolas kartu su priedais sutvarkomas ir pasirašomas ne vėliau kaip per 2 savaites po įvykusio tarybos posėdžio.

184. Tarybos nariai ir savivaldybės gyventojai su tarybos posėdžių protokolais ir jų priedais gali susipažinti tarybos sekretoriate nustatytu laiku , o taip pat savivaldybės interneto tinklalapyje.

185. Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo turinio artimiausiame tarybos posėdyje. Paskutinio tarybos posėdžio pirmininkas turi pateikti paaiškinimą tarybos posėdyje dėl tarybos narių klausimų, susijusių su paskutinio tarybos posėdžio protokolu. Jei yra neatitikimų tarybos posėdžio protokole ar tarybos priimtame sprendime, taryba priima sprendimą, kuriuo šie neatitikimai ištaisomi.

186. Tarybos posėdžio protokolo išrašas tarybos nariui daromas jo prašymu, kitais atvejais – tik mero sprendimu.

187. Oficialius mero pasirašytus pranešimus apie tarybos posėdžius rengia ir skelbia savivaldybės administracija.

188. Už tarybos ir jos suformuotų institucijų raštvedybos tvarkymą atsakingas savivaldybės tarybos sekretoriato valstybės tarnautojas.

XII. TARYBOS SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

189. Tarybos sprendimų įgyvendinimo kontrolę organizuoja meras.

190. Tarybos sprendimai su mero parašu ir kontrolės žyma perduodami savivaldybės administracijos direktoriui, kuris paskiria už vykdymą atsakingą savivaldybės administracijos padalinį ir nustato tarybos priimto sprendimo įvykdymo datą.

191. Visi gaunami tarybos sprendimai registruojami savivaldybės administracijoje elektroninėje dokumentų registracijos sistemoje arba tarybos sprendimų registre.

192. Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas administracijos padalinio vadovas yra tiesiogiai atsakingas už tarybos priimto sprendimo įgyvendinimą.

193. Savivaldybės administracijos padalinio vadovas už tarybos priimto sprendimo įvykdymą atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui.

194. Už tarybos priimtų sprendimų įvykdymą savivaldybės administracijos direktorius atsiskaito merui.

195. Tarybos priimtas sprendimas laikomas įvykdytu, kai yra išspręsti visi jame pateikti klausimai.

196. Ne rečiau kaip kartą per pusmetį tarybos posėdyje savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie tarybos priimtų sprendimų vykdymą.

XIII. TARYBOS NARIŲ PAKLAUSIMAI

197. Paklausimu laikomas toks savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio tarybos narys, frakcija, koalicija ar tarybos narių grupė tarybos posėdžio metu kreipiasi į merą, mero pavaduotoją, savivaldybės kontrolierių, savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovus ir valstybės tarnautojus. Į tuos pačius vadovus, valstybės tarnautojus su paklausimu tarybos narys, savivaldybės tarybos narių frakcija, koalicija arba tarybos narių grupė gali raštu kreiptis ir ne tarybos posėdžio metu. Šie raštai – paklausimai – turi būti įteikti atitinkamam vadovui ar valstybės tarnautojui, o jų
kopijos – merui. Paklausimu gali būti laikomas ir klausimas, kurio reikšmingumą tarybos posėdyje balsuodama pripažįsta taryba.

198. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų asmenį, į kurį jis kreipiasi, išdėstyti problemos, dėl kurios jis kreipiasi, esmę ir kokio atsakymo – žodžiu ar raštu laukia.

199. Atsakymo į paklausimą terminas negali viršyti 30 dienų nuo paklausimo gavimo dienos. Jeigu asmuo, kuriam pateiktas paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir nurodyti konkretų įvykdymo terminą.

200. Dėl paklausimo svarstymo įtraukimo į artimiausio tarybos posėdžio darbotvarkę sprendimą priima taryba.

201. Nagrinėjant paklausimą tarybos posėdyje, turi dalyvauti bent vienas iš paklausimo pateikėjų ir asmuo, kuriam buvo pateiktas paklausimas. Jeigu tarybos posėdyje nedalyvauja pateikėjas, paklausimo nagrinėjimas atidedamas.

202. Pateikėjas negali pirmininkauti tarybos posėdžiui, kai nagrinėjamas jo paklausimas.

203. Apsvarsčiusi asmens, kuriam pateiktas tarybos nario paklausimas, atsakymą, taryba priima dėl jo sprendimą. Sprendimo projektą pateikia paklausimo pateikėjas.

204. Sprendimų dėl paklausimų vykdymą pagal kompetenciją kontroliuoja meras arba savivaldybės administracijos direktorius. Jie nuolat turi informuoti tarybą, kaip vykdomi sprendimai dėl tarybos narių paklausimų.

XIV. SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO RENGIMAS IR TVIRTINIMAS

205. Savivaldybės biudžetas sudaromas vieneriems metams.

206. Biudžetiniais metais taryba biudžetą gali tikslinti.

207. Biudžeto projektą rengia savivaldybės administracija.

208. Biudžeto projektas svarstomas tokia tvarka:

208.1.paruoštas biudžeto projektas teikiamas svarstyti komitetams, jis taip pat skelbiamas savivaldybės interneto tinklalapyje ir taip pat su biudžeto projektu galima susipažinti savivaldybės administracijos finansų ir biudžeto skyriuje.

208.2. gyventojai ir juridiniai asmenys pastabas ir pasiūlymus dėl biudžeto projekto teikia 7 dienas nuo projekto paskelbimo dienos savivaldybės interneto tinklalapyje.

208.3. savivaldybės administracija per nustatytą laiką gautus gyventojų ir juridinių asmenų pastabas ir pasiūlymus apibendrina ir pateikia Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komitetui.

209. Komitetas, atsižvelgęs į pateiktas gyventojų ir juridinių asmenų pastabas ir pasiūlymus, frakcijų nuomones bei komitetų sprendimus, dar kartą apsvarsto biudžeto projektą ir pateikia dėl jo išvadą savivaldybės administracijos direktoriui ir tarybai.

210. Savivaldybės administracijos direktorius patikslintą biudžeto projektą teikia svarstyti tarybai reglamento nustatyta tvarka.

211. Jei taryba tarybos posėdyje priima sprendimą taisyti savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą biudžeto projektą, jo svarstymas atidedamas iki artimiausio tarybos posėdžio. Per šį laiką pataisytas biudžeto projektas turi būti apsvarstytas komitetuose.

212. Jei biudžetas iki biudžetinių metų pradžios nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali būti didesnės kaip 1/12 praėjusių metų biudžeto asignavimų.

XV. ATASKAITŲ PATEIKIMAS TARYBAI

213. Meras ne rečiau kaip vieną kartą per metus iki birželio 1 d. atsiskaito tarybai už savo veiklą praėjusiais metais. Meras ir savivaldybės kontrolierius tarybos posėdyje perskaito savo veiklos ataskaitą už praėjusius metus ir atsako į tarybos narių ir kitų asmenų, dalyvaujančių tarybos posėdyje, klausimus.

214. Savivaldybės kontrolieriaus metų veiklos ataskaitos turi būti pateiktos tarybai iki birželio mėnesio tarybos posėdžio.

215. Savivaldybės administracijos direktorius metų veiklos ataskaitą už savo ir savivaldybės administracijos veiklą turi pateikti tarybai iki kovo 31d. Savivaldybės administracijos direktoriaus metų veiklos ataskaita už savo ir savivaldybės administracijos veiklą turi būti pateikta tarybai ir merui prieš mero ataskaitos pateikimą tarybai. Savivaldybės kontrolieriaus informacija apie jo rekomendacijų vykdymą praėjusiais metais turi būti pateikta anksčiau negu savivaldybės administracijos direktoriaus metų veiklos ataskaita už savo ir savivaldybės administracijos veiklą.

216. Kitų laikotarpių arba konkrečios veiklos ataskaitas meras, savivaldybės administracijos direktorius už savo ir savivaldybės administracijos veiklą bei savivaldybės kontrolierius privalo pateikti, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių.

217. Biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitas iki kovo 1 dienos pateikia savivaldybės tarybai. Prieš šių ataskaitų pristatymą tarybos posėdyje jos svarstomos komitetuose Ataskaitas pristato įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai arba jų įgalioti asmenys.

218. Savivaldybės kontrolierius iki kiekvienų metų birželio 1 dienos teikia tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti metinių savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio, iki kiekvienų metų liepos 1 dienos teikia tarybai išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos, metinių savivaldybės finansinių ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo.

XVII. TARYBOS, JOS SUDARYTŲ IR JAI ATSKAITINGŲ SAVIVALDYBĖS VYKDOMŲJŲ INSTITUCIJŲ IR TARYBOS NARIŲ BENDRAVIMO SU GYVENTOJAIS FORMOS IR BŪDAI BEI ATSISKAITYMAS GYVENTOJAMS

219. Taryba, jos sudarytos ir jai atskaitingos savivaldybės vykdomosios institucijos ir tarybos nariai, kaip galima labiau atsižvelgdami į vietos sąlygas, pasirenka vieną ar kelias bendravimo su gyventojais formas ir būdus:

219.1. gyventojų priėmimas (tarybos sprendimu patvirtintose vietose);

219.2. asmenų prašymų nagrinėjimas ir jų aptarnavimas taikant „vieno langelio" principą;

219.3. informacijos teikimas savivaldybės interneto tinklalapyje nurodytu elektroninio pašto adresu, kuriuo gyventojai, asociacijos ir kiti asmenys gali teikti pageidavimus ir pasiūlymus dėl tarybos sprendimų projektų ir kitų klausimų, susijusių su tarybos veikla;

219.4. tarybos narių, jos sudarytų ir jai atskaitingų savivaldybės vykdomųjų institucijų raštiški atsakymai į gyventojų prašymus;

219.5. vieši tarybos, jos sudarytų ir jai atskaitingų savivaldybės vykdomųjų institucijų sprendimų projektų svarstymai;

219.6. informacijos, susijusios su tarybos, jos sudarytų ir jai atskaitingų savivaldybės vykdomųjų institucijų veikla ir tarybos narių veiklos skelbimas savivaldybės interneto tinklalapyje, savivaldybės ir seniūnijų skelbimų lentose ir vietiniuose laikraščiuose;

219.7. tarybos veiklos ataskaitų teikimas gyventojams;

219.8. tarybos narių susitikimai su gyventojais;

219.9.savivaldybės interneto tinklalapyje patvirtintą viešą tarybos veiklos ataskaitą gyventojams meras turi pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos patvirtinimo taryboje.

220. Savivaldybės administracijos ir kiekvienos seniūnijos patalpose turi būti sudaryta galimybė savivaldybės gyventojams mero potvarkyje nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje susipažinti su savivaldybės veiklos ataskaita.

221. Savivaldybės administracijos direktorius apie savo veiklą ne rečiau kaip kartą per metus iki birželio 1d. informuoja savivaldybės gyventojus susitikimuose, kurie organizuojami
savivaldybės administracijoje ir seniūnijose. Apie savivaldybės administracijos direktoriaus susitikimo su savivaldybės gyventojais laiką ir vietą savivaldybės administracijos direktorius turi paskelti per vietinius transliuotojus, vietinius laikraščius, skelbimų lentose ir savivaldybės interneto tinklalapyje.

________________________

Jonavos rajono savivaldybės tarybos

2011 m. birželio 22 d.

sprendimo Nr. 1 TS - 223

1 priedas

Tarybos nario ......................................................................................................................

(vardas ir pavardė)

DARBO LAIKO APYSKAITA

Už 20.... m. ...................................... mėn.

Eil. Nr.	Posėdžio ir kitos veikos pavadinimas	Data	Nuo - iki (Val., min.)	Trukmė (Val., min.)
1.
2.
3.
4.
5.
			IŠ VISO :

Tarybos narys ............................................. ........................................................

(parašas) (vardas ir pavardė)

Apyskaitą gavau ............................... ..................................................................

(gavimo data) (parašas, pareigos, vardas ir pavardė)

___________________