APIE RAJONĄ

APIE RAJONĄ

Jonavos rajonas yra labai patogioje geografinėje vietoje, beveik pačiame šalies centre, 35 km nuo antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno.

 


 

Teritorija: plotas – 944 kv.km,38,9 proc. teritorijos užima miš­kai. Per Jonavos rajoną teka keturios upės – Neris, Šventoji, Lankesa ir Širvinta, yra 8 ežerai, 4 tvenkiniai. Mūsų rajone esama bene daugiausia Lietuvoje užsienietiškų pavadinimų: čia yra tokie kaimai ir gyvenvietės, kaip: Šveicarija, Paryžius, Londonas, Venecija.

Savivaldybės teritorija ribojasi su Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Ukmergės ir Širvintų rajonų savivaldybėmis. Jonavos rajono savivaldybę sudaro 9 seniūnijos: Jonavos miesto, Bukonių, Šveicarijos, Kulvos, Ruklos, Šilų, Upninkų, Užusalių ir Žeimių.

Neries ir Šventosios upės savivaldybės teritoriją dalija į 2 dalis – šiaurinę ir pietinę. Šiaurinėje pusėje, kur prasideda Vidurio Lietuvos lyguma, driekiasi derlingi laukai, miškų nedaug. Šioje dalyje palankios sąlygos didelėms žemės ūkio bendrovėms kurti. Pietinėje Savivaldybės dalyje daug miškų, geros sąlygos turizmui plėtoti. Neries ir Šventosios santakos miškuose teka upelis Lietava, nuo kurio, pasak kai kurių mokslininkų, atsirado mūsų šalies pavadinimas.

Jonavos miestas įsikūręs Neries pakrantėje, kuriai būdingas raiškus reljefas. Gerai sutvarkytas gatvių tinklas, parkeliai, skverai, dviračių takai, tvenkiniai išsidėstę tarp gyvenamųjų mikrorajonų, priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Jonavos miesto bruožų. Švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir sporto objektai bei patogiai išdėstyti prekybos centrai sudaro palankias sąlygas jonaviečių darbui ir poilsiui.

Rajono geografinė padėtis patogi susisiekimo požiūriu: Jonavos rajono savivaldybę kerta tarptautinė magistralė Kaunas-Daugpilis, užtikrinanti puikų susisiekimą su tarptautiniais transporto koridoriais Klaipėda-Kaunas-Vilnius- Minskas-Maskva (Kijevas) bei Via Baltica (Berlynas-Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas (Helsinkis)) ir automagistrale Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga. Nuo šių transporto magistralių Jonavos miestas tėra nutolęs vidutiniškai 30-40 kilometrų atstumu. Jonavoje susikerta ir geležinkelio magistralės iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, jomis galima pasiekti ne tik didžiuosius Lietuvos miestus, bet ir kaimyninių šalių − Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos  miestus. Tarp Jonavos ir Kauno esančiame Karmėlavos miestelyje veikia Kauno tarptautinis oro uostas, kuris gali priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų oro laivus, o per miestą tekanti Neries upė sudaro visas sąlygas vystyti vandens transportą.

Populiacija. 2017 m. sausio mėn. duomenimis, Jonavos rajone gyvena 42 601 žmogus: mieste – 27 809, kaime – 14 792.

Nors Jonavos rajonas - vienas iš mažiausių savo plotu Lietuvoje, tačiau jis turi garsią praeitį. Prie Neries ir Šventosios santakos aptikta akmens amžiaus gyvenviečių liekanų. Per Jonavos rajoną ėjo kryžiuočių karo kelias, upėmis plaukiojo kitų užkariautojų laivai. Skarulių kaime stovi halinio tipo gotikinė bažnyčia, pastatyta 1610 m. Jonavos šv. Jokūbo bažnyčią suprojektavo garsus klasicizmo laikų architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius.

Krašto muziejus įsikūręs buvusioje arklių pašto stotyje, kurioje buvo keičiami Peterburgo-Varšuvos traktu keliavusių žmonių arkliai. Muziejuje įkurtas Turizmo informacijos centras.

Jonavos rajonas patrauklus ir verslininkui, kuris šiame krašte gali įsikurti ilgam, ir turistui, norinčiam prisiliesti prie praeities arba pasimėgauti šiuolaikiniais civilizacijos patogumais gamtos aplinkoje.

Verslas. Jonavos mieste yra du pramonės rajonai − šiaurinis ir rytinis, kuriuose, vykstant įmonių restruktūrizacijai arba kuriantis naujoms įmonėms, susidaro palankios sąlygos kapitalui investuoti. Rajone sudarytos palankios sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti, teikiamos neprocentinės paskolos, siekiama pritraukti užsienio investuotojų. Palyginti su kitais respublikos regionais, Jonavoje nedidelės žemės sklypų, jų nuomos kainos, nemažai kvalifikuotos darbo jėgos.

Svarbiausia rajono įmonė – AB ,,Achema", didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. „Achema" yra viena didžiausių Lietuvos eksportuotojų, 2016 metais pelniusi „Metų eksportuotojo" titulą. Įmonėje dirba per 1400 darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1200 eurų.

Ilgametė AB „Achema" veikla ir socialinės garantijos bei požiūris į darnios aplinkosaugos vystymą bei aukšti produktų kokybės standartai 2016 m. lėmė „Metų socialiai atsakingos įmonės" pripažinimą. Socialiai atsakingos veiklos principai bendrovėje apima: darbuotojų teisės ir jų sauga, aplinkosaugos vadyba ir kokybės stebėsena, energijos taupymas ir oro taršos bei klimato kaitos mažinimas, atliekų tvarkymas, taip pat aktyvi partnerystė su vietos bendruomene, vystomi projektai su mokslo institucijomis, antikorupcinė veikla ir skaidrumas.

Bendrovė „Baldai Jums"  gamina korpusinius baldus iš beržo ir ąžuolo masyvo medienos.  Įmonė pilnai  valdo visą gamybos procesą nuo rąstų įsigijimo iki baldų pagaminimo.  Beržo mediena  įsigyjama iš Lietuvos miškų urėdijų, o ąžuolo mediena perkama iš Ukrainos. Net  97 proc. pagamintos produkcijos eksportuojama į Anglijos, Švedijos, Danijos prestižinius mažmeninius tinklus. Per paskutinius dvejus metus įmonės pardavimai išaugo 40 proc., investicijos viršijo 1,5 mln. eurų. „Baldai Jums" pradėti paruošiamieji darbai LEAN sistemai diegti: apmokomi darbuotojai, optimizuojamos darbo vietos. Tai – pasiruošimas įgyvendinti ES projektą, kuris bus skirtas darbuotojų kvalifikacijai kelti pagal 2014-2020 metų žmogiškųjų išteklių plėtros programą.  

Kitos įmonės, eksportuojančios savo produkciją: UAB ,,Lonas", UAB ,,Achempak", UAB ,,Agrochema", Jonavos miškų urėdija, UAB „FPI Baltic".

Bendra Lietuvos ir Šveicarijos įmonė UAB „Achempak" gamina didmaišius, skirtus įvairioms trąšoms, grūdams, chemikalams bei kitiems biriems produktams fasuoti.

UAB „Agrochema" įgyvendina ambicingus investicinius projektus, jai priklausantys agrocentrai  „Agromax" veikia ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, kt.

Rajone taip pat veikia pajėgios statybos, tarptautiniais gabenimais užsiimančios įmonės.

Žemės ūkis. Vadovaujantis LR žemės ūkio ministro įsakymu ,,Dėl žemės ūkio valdų registravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre" atnaujinti registracijos duomenys 1524 valdai. Iš viso 2016 m. bazėje yra registruotos 2384 valdos. Iš jų – 1850 aktyviai veikiančios. Vykdant pasėlių deklaravimo darbus, 2016 m. surinkta ir VĮ ,,Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras" perduota 1321 paraiška tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, elektroniniu būdu įbraižyta 10655 laukų, deklaruotas plotas – 36370,32 ha. Paramos suma tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2016 m. pagal pateiktas paraiškas – 2 732 029 eurų.  

2016 metais Jonavos rajone deklaruota 36,3 tūkst. ha. Vidutinis deklaruojančio pasėlius ūkio dydis – 27,5 ha ( 2015 m. – 26,33 ha). Daugiausia rajono žemdirbiai 2016 metais augino  žieminius kviečius (11800 ha) ir vasarinius kviečius (4500 ha). Didžiausius žemės plotus dirba žemės ūkio bendrovės „Pauliukai" - 2350 ha,  „Agrowill Lankesa" – 1990 ha, „Gečiai" –  1789 ha. Rajone yra 36 ekologiniai ūkiai.

2016 m. duomenimis, Jonavos rajone buvo įregistruoti 1262 ūkininkų ūkiai.

Įregistruota ūkininko ūkių: 2007 m. – 1042, 2008 m. – 1139, 2009 m. – 1145, 2010 m. – 1166, 2011 m. – 1198, 2012 m. – 1237, 2013 m. – 1270, 2014 m. – 1316, 2015 m. – 1332, 2016 m. –  1262.

Švietimas.

2016 m. Jonavos r. savivaldybės teritorijoje veikė 29 švietimo įstaigos: 6 ikimokyklinio ugdymo mokyklos (lopšeliai – darželiai), 1 universalus daugiafunkcis centras (Batėgalos universalus daugiafunkcis centras), vykdantis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, 20 bendrojo ugdymo mokyklų, 2 formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos (Janinos Miščiukaitės meno mokykla, Kūno kultūros ir sporto centras). Švietimo pagalbą mokyklai ir mokiniui teikė Jonavos rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba ir Jonavos suaugusiųjų švietimo centro švietimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo filialas.

2016 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Jonavos rajono savivaldybės ugdymo įstaigas lankė 7178 mokiniai, 52 (0,7 proc.)  mažiau nei 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu (7230).

2015-2016 mokslo metais bendrąjį ugdymą teikė 21 mokykla.  2016 m., vykdant Jonavos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrąjį planą, Jonavos r. mokykla – darželis „Šilelis" reorganizuota prijungimo būdu prie Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Lakštingalėlė", įsteigiant jame skyrių „Šilelis". Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuojamos pradinio ugdymo klasės. Ruklos Jono Stanislausko ir Bukonių pagrindinėse mokyklose įvykdyta vidaus struktūros pertvarka, keičiant mokyklų pagrindinę paskirtį iš pagrindinės mokyklos tipo – pagrindinė mokykla – į pagrindinės mokyklos tipo mokyklą-daugiafunkcį centrą.

2016-2017 mokslo metais Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje veikia 20 bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose pagal privalomojo (priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio) švietimo programas mokosi 4509 mokiniai, pagal vidurinio ugdymo programą  – 617,  pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas – 369, pagal  neformaliojo (ikimokyklinio) švietimo programą  – 434, pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą – 21.  

Kultūra. Kultūros veiklą Jonavoje organizuoja Jonavos kultūros centras − daugiafunkcės kultūrinės veiklos savivaldybės biudžetinė įstaiga, laisvalaikio ir pramogų, meninio ugdymo, tautinių ir bendruomenės tradicijų skleidimo bei saugojimo centras, skleidžiantis ir puoselėjantis krašto kultūrinį savitumą, siekiantis meno žanrų įvairovės, globojantis ir skatinantis etninę, mėgėjų bei profesionalaus meno veiklą, plėtojantis kultūrinę raišką. Įstaiga, kuruojanti 12 kultūros centrų Jonavos rajono seniūnijose veiklą, siekia tenkinti rajono gyventojų kultūrinius poreikius, sudaryti sąlygas bendruomenei dalyvauti kultūros procesuose, pritraukiant įvairaus amžiaus žmones į mėgėjų kūrybinę veiklą, organizuojant profesionalaus meno sklaidą.

Jonavoje organizuojami tradiciniais tapę renginiai: „Joninės Jonavoje", tarptautinis meno pleneras „Dėmės", tarptautinis chorų festivalis „Šviesa amžinoji dainos", tarptautinis šiuolaikinio meno forumas ,,Homo ludens", miesto šventė „Aš myliu Jonavą", respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Tėviškės pastogėje", respublikinis vaikų folkloro festivalis „Siūlai siūlai, susivykit", Mildos šventė, rajoninė šventė „Štetl Jonava" bei begalė kitų renginių. Kasmet Jonavos kultūros centras organizuoja apie 1200 renginių, kuriuose apsilanko iki 300 tūkst. žiūrovų.

Sportas. Jonavos kūno kultūros ir sporto centre kultivuojamos 8 sporto šakos:  boksas, futbolas, krepšinis, lengvoji atletika, stalo tenisas, tinklinis, šachmatai, dziudo. Iš viso sportuoja apie 800 mokinių, treniruojamų 27 trenerių. Jonavos rajone aktyvią veiklą vykdo 36 sporto klubai. Kiekvienais metais jų atstovai aktyviai dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Europos čempionatuose. Žymesni iš jų: sporto klubo ,,Aušrinė" moterų tinklinio komanda „Achema-KKSC" daugkartinė Lietuvos moterų tinklinio čempionato laimėtoja ir prizininkė, Baltijos lygos prizininkė; krepšinio sporto klubas ,,Petrochema" nuolatinis Nacionalinės krepšinio lygos dalyvis ir prizininkas, futbolo klubas „Lietava", Lietuvos futbolo I lygos čempionas ir prizininkas.

Didelio populiarumo sulaukė Jonavos slidinėjimo centras. 2017 m. vasarį iškilmingai atidaryta naujoji Jonavos sporto arena.

 

                   POILSIO VIETOS, PARKAI

Tradiciškai nusistovėjusios, labiausiai lankomos ir mėgstamos gyventojų yra šios Jonavos vietos - Joninių slėnis prie miesto tvenkinių, Taurostos parkelis, parkas prie Neries, skverai prie Janinos Miščiukaitės meno mokyklos ir Savivaldybės administracijos pastato. Pagal galimybes kasmet atnaujinami pėsčiųjų takai, apšvietimas, suoleliai, atsodinami želdiniai. Medelių sodinime noriai dalyvauja gyventojai, mokyklų moksleiviai.

Jonavoje ypač populiarūs dviračių takai. Mėgstantys aktyvų poilsį jonaviečiai, rajono svečiai noriai lankosi ir nuotykių parke "Lokės pėda". Medžiuose, 2,5-15 metrų aukštyje, saugiai įrengtos 6 skirtingo sudėtingumo kliūčių bei 3 skrydžių trasos. "Lokės pėdos" pramogų arsenalą papildė dar keletas atrakcijų: skraidymas motorizuotu parasparniu virš Lokio, Šventosios ir Neries upių vingių, dažasvydžio kovos Lokėnėlių girioje bei robinhudiškas šaudymas iš lanko. Mėgstantys greitį mielai dalyvauja motosafaryje keturračiais motociklais.

Kaimo seniūnijose labai populiarios prie vandens telkinių esančios poilsio vietos Upninkų, Šveicarijos, Užusalių, Šilų, Bukonių vietovėse. Seniūnijos kasmet sutvarko poilsiavietes, jas prižiūri. Didelį darbą atlieka miškininkai, aplinkos apsaugos tarnybų darbuotojai.

       

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS PERSPEKTYVOS

 

Savivaldybės patrauklumas išsiskiria bendruomenės pažangumu, užtikrinančiu modernios ekonomikos ir šiuolaikiško kaimo plėtotę, bei žmogui draugiška aplinka, garantuojančia darnų Savivaldybės vystymąsi.

Pagal siūlomą strateginės plėtros viziją Jonavos rajono savivaldybė matoma kaip regioninis šiuolaikiškos ir konkurencingos pramonės centras su racionaliai išvystyta socialine ir inžinerine infrastruktūra bei ekonomika, grįsta aukštą pridėtinę vertę kuriančiomis pramonės ir verslo šakomis. Savivaldybėje gyvena verslūs, išsilavinę bendruomenės nariai, aktyviai dalyvaujantys kuriant švarią, saugią ir patrauklią aplinką.