Jonavos rajone registruotų ūkių skaičius – 861, bendras užimamos žemės plotas – 7295,78 ha,  bendras žemės ūkio naudmenų plotas – 6431,71  ha, ariamosios žemės – 39,50 tūkst. ha. Savivaldybėje vyrauja smulkūs ūkininkų ūkiai – 86,7 proc. ūkių plotas nesiekia 10 ha, 7,8 proc. ūkių plotas tarp 10 ir 20 ha ir tik 0,2 proc. ūkių plotas viršija 50 ha. Jonavos rajono savivaldybės gyventojai mažiau negu vidutiniškai šalyje yra priklausomi nuo žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės. Šiose sferose dirba 11,3 proc. visų užimtųjų gyventojų, kai vidutiniškai šalyje – 19,9 proc. 
          Savivaldybės kaimo vietovės yra tankiai apgyvendintos. Gyventojų amžiaus grupių struktūra kaimo vietovėse yra blogesnė nei mieste: Savivaldybėje darbingo amžiaus gyventojai miesto vietovėse vidutiniškai sudaro 64,5 proc. visų gyventojų, kaimo vietovėse – 58,2 proc. Nepaisant to, kad Jonavos rajono savivaldybės kaimo gyventojų struktūra pagal amžių vis tik yra viena iš geriausių, lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis, tačiau pensinio amžiaus gyventojų dalis sparčiai didėja. Gyventojų migracija iš miesto į kaimą ir atvirkščiai yra intensyvi. Pagrindinės migravimo į kaimą priežastys yra nedarbas ir sunkios pragyvenimo sąlygos miestuose, taip pat miestiečių įsikūrimas priemiestinėse gyvenvietėse ir sodininkų bendrijose; grįžimas į kaimą ūkininkauti. Problemų turinčių miestiečių migracija didina kaimo socialines problemas, ypač nedarbo ir socialiai remtinų žmonių skaičiaus augimą, socialinės infrastruktūros plėtros poreikį. Migracija keičia kaimo veidą ir gyvenimo būdą. Priemiestinės gyvenvietės vis daugiau įgyja miesto bruožų. Atvykę į kaimus sunkiai integruojasi į kaimo bendruomeninį gyvenimą, mažai prisideda prie kaimo bendrųjų problemų sprendimo. Jaunimui išvykstant iš kaimo, mažėja kaimo intelektinis, kultūrinis ir verslinis potencialas. 
          Daugėja ūkinę veiklą įvairinančių ūkių, kai šalia tradicinio ūkininkavimo imamasi netradicinės žemės ūkio veiklos ar žemės ūkiui alternatyvios veiklos. Populiariausia papildoma ūkininkų ekonominė veikla yra žemės ūkio mechanizuotų darbų ir kitos žemės ūkio paslaugos, taip pat žemės ūkio produktų perdirbimas ir prekyba, medienos perdirbimas, pynimas iš vytelių, kaimo turizmas. Iš netradicinių ūkio šakų populiariausios yra kailinių žvėrelių, šernų, ožkų, stručių, gėlių, vaistažolių auginimas. Alternatyvia žemės ūkio veikla užsiima 2 ūkininkai, jie augina vaistažoles bei kailinius žvėrelius. Sparčiai populiarėja ekologinis ūkininkavimas. Ūkių specializavimo ir veiklos įvairinimo tempus iš esmės riboja ūkininkų motyvacijos, verslumo ir investicijų stoka. Šiuolaikiškas kaimas grindžiamas bendruomeniškumu ir inovacijomis žemės ūkyje.