APIE SAVIVALDYBĖS BŪSTO NUOMOS POKYČIUS

                          Jonavos rajono savivaldybės taryba šių metų vasario 25 d. patvirtino naują Savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo ir panaudojimo tvarkos aprašą, o  balandžio 28 d. Paramos būstui išsinuomoti teikimo tvarkos aprašą. Šie teisės aktai užbaigia Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymo) naujojoje redakcijoje, įsigaliojusioje 2015 m. sausio 1 d., numatytų pasikeitimų įgyvendinimą Jonavos rajone. Pats laikas apibendrinti visus pasikeitimus, o išsamesnę informaciją ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti savivaldybės interneto svetainėje http://www.jonava.lt/parama-apsirupinant-bustu.

                      Penki esminiai pokyčiai paramos apsirūpinant būstu srityje:

1. Atsirado nauja paramos forma – būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio kompensacija.

                      Apie šią naują paramos formą jau ne kartą rašėme, išsamią informaciją galima rasti savivaldybės interneto svetainėje http://www.jonava.lt/nuompinigiu-kompensavimas, o trumpai apibendrinant, tai galimybė visiems, kas nuomojasi ar ketina nuomotis būstą rinkos sąlygomis ir turi teisę į paramą pagal Įstatymo nuostatas gauti kas mėnesį nuomos mokesčio kompensaciją, kurios dydis lygus šeimos narių skaičiaus sandaugai iš 9,22 Eur (kiekvienam šeimos nariui - po 9,22 Eur per mėnesį) su sąlyga, kad jie su nuomotoju yra sudarę rašytinę nuomos sutartį ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, ir ši nuomos sutartis yra įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Kol kas ši paramos forma nesulaukė jonaviečių dėmesio, todėl galime teigti, kad šiuo metu ja gali pasinaudoti visi norintys ir turintys teisę.

2. Neženklūs valstybės remiamų kreditų pokyčiai.

                      Šioje srityje pasikeitimų labai nedaug: atsirado daugiau kredito įstaigų, kurių paslaugomis galima naudotis, nebereikia laukti iki metų vidurio, kol bus patvirtinti kreditų limitai: dabar šia paramos forma galima naudotis beveik nenutrūkstamai ir atsirado labai svarbi galimybė – valstybės subsidiją naudoti kaip pradinio įnašo dalį (anksčiau valstybės remiamų kreditų gavėjai tokios galimybės neturėjo). Išsamiau apie valstybės remiamus kreditus http://www.jonava.lt/valstybes-remiami-kreditai .

3. Nauja savivaldybės būsto nuomos tvarka.

                      Socialinio būsto nuomos tvarka pasikeitė iš esmės. Visus savivaldybės būstus suskirstėme į dvi kategorijas: socialinius būstus ir kitus nuomojamus būstus. Šiuo metu savivaldybės būsto fondas atrodo taip:

Vietovė

Iš viso būstų (vnt.)

Nuomojamas būstas (vnt.)

Socialinis būstas (vnt.)

Jonavoje

571

291

280

Rukloje

255

55

200

Kitose seniūnijose

143

62

81

Iš viso Jonavos r.

969

408

561

              Socialinis būstas – tai būstas, nuomojamas eilės tvarka mažas pajamas gaunančioms ir nuosavo būsto neturinčioms šeimoms, turinčioms teisę į šią paramos formą pagal Įstatymo nuostatas.

              Socialiniame būste galima gyventi tik tol, kol šeima neturi kito tinkamo būsto, o šeimos turtas bei pajamos neviršija Įstatyme nustatytų dydžių. Socialinio būsto nuomininkai moka mažą nuomos mokestį, privalo kasmet deklaruoti visų šeimos narių turtą, įskaitant pajamas, ir negali būsto privatizuoti.

             Nuomojamas savivaldybės būstas – tai tas būstas, kuris buvo išnuomotas iki 2003 metų, kuomet Įstatymas šios paramos formos niekaip nesiejo su šeimos pajamomis. Nuomojamu būstu, nuomininkui prašant, gali tapti ir socialinis būstas, jei jame gyvenančios šeimos pajamos arba turtas padidėja tiek, kad viršija Įstatyme nustatytus dydžius, tačiau šeima neturi kito tinkamo gyventi būsto.   

               Nuomojamo būsto nuoma – dvigubai didesnė nei socialinio būsto, išskyrus savivaldybės tarybos nustatytus atvejus, kuriems esant, būsto nuomos mokestis gali būti sumažintas. Nuomojamą būstą galima nusipirkti iš savivaldybės už rinkos kainą, jei jame yra pragyventa ne mažiau kaip penkerius metus. Plačiau apie savivaldybės būsto nuomą, už nuomą skaičiuojamus nuompinigius ir galimybes kreiptis dėl nuompinigių sumažinimo http://www.jonava.lt/socialinio-busto-nuoma1 .

4. Nauja tvarka nustatant būsto nuomos laukiančiųjų eiliškumą.

               Nauja Įstatymo redakcija panaikino galimybes savivaldybės tarybai nustatyti ir taikyti prioritetus, siūlant socialinio būsto nuomą atskiriems sąrašams. Pagal ankstesnę tvarką, savivaldybės tarybos nustatytų prioritetų dėka, pasiūlymo išsinuomoti socialinį būstą greičiau galėjo sulaukti našlaičiai ir be tėvų globos užaugę asmenys, po jų sekė neįgalieji, jaunos šeimos, daugiavaikės šeimos. Ilgiausiai būsto nuomos reikėdavo laukti bendrame sąraše įrašytoms šeimoms. Patvirtinus naują nuomos tvarką, lieka vienintelis prioritetas - įsirašymo į sąrašus data, arba kitaip - buvimo nuomos laukiančių asmenų sąrašuose laikotarpis. Ir nors Įstatymas, kaip ir anksčiau numato šešių atskirų sąrašų sudarymą, nuo šiol nuomos pasiūlymai bus teikiami laikantis bendro eiliškumo tarp visų šešių sąrašų, t. y. atsilaisvinusį būstą siūlysime išsinuomoti socialinio būsto sąlygomis tai šeimai ar asmeniui, kuris seniausiai yra įsirašęs į sąrašus socialinio būsto nuomai.

               Kiek laiko reikės laukti, kol atsiras galimybė išsinuomoti savivaldybės būstą, priklauso nuo būsto laukiančių asmenų poreikių. Pvz., šiuo metu bet kuriam pageidaujančiam galime pasiūlyti nuomotis 3 kambarių butą Rukloje, Ruklio g. 7 name; 2 kambarių butą - Rukloje, Karaliaus Mindaugo g. 8 arba 10 name, Piliakalnio g. 6, 8 arba 10 name bei Ruklio g. 2 arba 7 name; vieno kambario butą -  Ruklio g. 10 name. Šie butai ilgą laiką stovi tušti, jiems reikia remonto, atsiradus norintiems tvarkytis ir nuomotis, savivaldybė šiek tiek padėtų: įvertinus konkrečią situaciją, galėtų būti sutvarkytos įėjimo durys, langai, santechnikos įranga. Einamąjį būsto remontą reiktų daryti patiems nuomininkams, tačiau tokio socialinio būsto nuoma jiems kainuotų vos 0,05 – 0,07 Eur už vieną kv. m bendro ploto, arba 2,5 – 3,5 Eur per mėnesį už visą dviejų kambarių butą.

                 Didžioji dauguma socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų atsisako nuomotis butą Rukloje, nurodydami įvairias, kartais nelabai įtikinamas priežastis. Yra asmenų, kuriems buvimas sąrašuose greičiau psichologinis veiksnys, suteikiantis didesnį saugumo jausmą, nei būsto nuomos būtinybė: šie asmenys turi kur gyventi ir juos tenkina turimos gyvenimo sąlygos, tačiau jie nėra tikri dėl ateities ir nori turėti galimybę, pasikeitus aplinkybėms, greitai išsinuomoti būstą iš savivaldybės. Tokiems asmenims sudaroma galimybė laukti kitų, jų pageidavimus atitinkančių pasiūlymų arba laikinai atsisakyti pasiūlymų teikimo, neišbraukiant asmenų iš sąrašų.

                  Prognozuoti, kiek ir kada atsilaisvins būstų Jonavos mieste ar kaimo vietovėse, yra neįmanoma, nes negalime žinoti, kada būstas taps nereikalingas jį šiuo metu nuomojančioms šeimoms. Vidutiniškai per metus savivaldybė išnuomoja 60-70 atsilaisvinusių būstų, iš kurių pusė yra Rukloje. Jonavoje per metus išnuomojama 20-25 būstai. Be to, kartais savivaldybė turi galimybių įgyvendinti būsto plėtros projektus ir taip padidinti išnuomojamų būstų skaičių. Įgyvendinant tokius projektus, 1997 m. užbaigtas statyti nebaigtos statybos namas Chemikų g. 132, jame įrengti ir išnuomoti 22 butai, 2013 metais pastatytas namas A. Kulviečio g. 18, kuriame įrengta ir išnuomota 30 butų,  2014 metais rekonstruotas buvęs bendrabutis Dariaus ir Girėno g. 1A, įrengti ir išnuomoti 64 butai, dar keletą kartų savivaldybė turėjo galimybes butus pirkti ir taip padidinti socialinio būsto fondą. Iki 2020 m. savivaldybė turės dar vieną socialinio būsto plėtros galimybę, tačiau kol kas nėra galutinai apsispręsta,  kokiu būdu ir kaip bus vykdoma ši plėtra.

5. Platesnės galimybės privatizuoti nuomojamą būstą.

                   Iki 2015 m. sausio 1 d. už rinkos kainą galėjo būti privatizuojami tik daugiau kaip 60 procentų nusidėvėję nuomojami būstai. Šiuo metu nusipirkti būstą iš savivaldybės už rinkos kainą gali visi nuomininkai, kurie savivaldybės būstą nuomojasi ne socialinio būsto sąlygomis, yra išgyvenę šiame būste ne trumpiau kaip penkerius metus, jų būstas nėra įrašytas į neparduodamų gyvenamųjų patalpų sąrašą ir nuomininkai neturi nuosavybės teise kito tinkamo gyventi būsto. Reikalavimas neturėti kito tinkamo būsto netaikomas nuomininkams, kuriems savivaldybės būstas buvo išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 dienos.

                   Nuomininkui pareiškus norą privatizuoti nuomojamą būstą, atliekamas turto vertinamas. Turto vertintojus konkurso būdu išrenka savivaldybės administracija. Su turto vertinimo ataskaita supažindinami nuomininkai, jiems suteikiama laiko apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų. Jei nuomininkai pageidauja būstą pirkti, rengiamas savivaldybės tarybos sprendimas, vėliau notarinė pirkimo–pardavimo sutartis ir perdavimo–priėmimo aktas, kuriuos pasirašius buvę nuomininkai įsiregistruoja nuosavybę Nekilnojamojo turto registre. Turto vertinimo ir notaro paslaugas apmoka pirkėjas. Atsiskaityti už perkamą turtą reikia ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Jei nuomininkai būstui pirkti skolinasi pinigų iš kredito įstaigų, savivaldybė gali leisti įkeisti perkamą būstą, tačiau apie tai turi būti pranešta prieš pradedant rengti savivaldybės tarybos sprendimą, nes tokiu atveju savivaldybės taryba priima sprendimą ne tik dėl leidimo parduoti, bet ir dėl leidimo įkeisti parduodamą turtą.

Parengė Turto skyriaus vedėja Jolita Gumaniukienė

                    

 

 

 

             


Komentarų dar nėra. Būk pirmas.