AFRIKINIS KIAULIŲ MARAS. AR YRA PAVOJUS ŽMONIŲ SVEIKATAI?

 

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie š.m. liepos viduryje, vienos iš Jonavos rajono įmonės kiaulidėse nustatyto afrikinio kiaulių maro (AKM) židinio likvidavimo procesus, iškėlė daugybę klausimų vietos gyventojams, tame tarpe ir dėl grėsmės aplinkai bei jų pačių sveikatai.

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė atkreipia dėmesį, kad be laboratorinės diagnostikos atskirti afrikinį kiaulių marą (AKM) nuo klasikinio kiaulių maro (KKM) neįmanoma. Be to kiaulių marą aktualu diferencijuoti nuo tokios ligos, kaip rožė bei užkrečiamųjų ligų - salmoneliozės ar pastereliozės.

             

              Afrikinis kiaulių maras – ypač pavojinga užkrečiama virusinė gyvūnų liga, kuri labiausiai paplitusi Afrikos kontinente. Ligą sukelia AKM virusas, priklausantis Asfivirus genčiai. Šiems virusams imlūs Suidae (kiaulių) šeimos gyvūnai: naminės kiaulės, šernai, afrikinis karpotis (Phacochoerus africanus), krūmininė kiaulė (Potamochoerus porcus), didžioji miškinė kiaulė ir pekarinių (Tayassu spp.) šeimos atstovai.

Virusai labai atsparūs aplinkos poveikiui: kraują laikant 40°C temperatūroje, virusai išlieka 1,5 metų, kambario temperatūroje išmatose – apie 11 dienų, mažiausiai mėnesį – užkrėstuose kiaulių garduose bei keletą metų užšaldytoje mėsoje. Virusai išlieka ilgą laiką kiaulienos produktuose ir taip pat aplinkoje, todėl gali išplisti tarp laukinių kiaulių  ir Ornithodoros genties erkėse. Tai labai užkrečiama liga, plintanti žaibiškai tiesioginio ar netiesioginio kontakto būdu. Plinta tiesiogiai kontaktuojant su sergančiais gyvūnais ir netiesioginio kontakto būdu per įvairius apyvokos daiktus, drabužius, transportą ir pan. Virusus platina erkės (įkandus erkei). Kiti kraujasiurbiai vabzdžiai, uodai ir musės, virusus gali pernešti mechaniškai. Piktmusės (Stomoxys calcitrans) didelį virusų kiekį gali nešioti apie 2 dienas. Virusai gali būti visuose audiniuose ir kūno skysčiuose, bet ypač didelė koncentracija susikaupia kraujyje. Aplinka gali būti labai užkrėsta, kai kiaulės skrodžiamos, kai jos kovoja ir sužeidžia viena kitą ar viduriuoja su krauju. Nuo šios ligos nėra nei gydymo, nei vakcinų. Ligos inkubacinis (slaptasis) laikotarpis 5-15 dienų.

Klinika: karščiavimas (40.5-42°C); leukopenija ir trombocitopenija (48-72 valandos); odos paraudimas (baltosioms kiaulėms) – apie ausis, uodegą, galūnių distalinė dalis, pilvą bei krūtinę; padidėjęs pulsas ir kvėpavimo dažnis; vėmimas, viduriavimas (kartais su krauju); anoreksija, cianozė ir koordinavimo sutrikimas, šie simptomai pasireiškia 24-48 valandas iki mirties. Mirtis ištinka per 6-13 dienų. Naminių kiaulių mirtingumas siekia 100%.

 

Klasikinio ir afrikinio kiaulių maro profilaktika. Gydymo nuo šių ligų nėra, o nuo AKM nėra ir vakcinos. Nuo klasikinio kiaulių maro (KKM) virusų vakcinos jau yra sukurtos ir kai kuriose šalyse jas leidžiama naudoti. Tačiau taikant vien vakcinavimą KKM likviduoti praktiškai neįmanoma. Vakcinacija taikoma tik kaip pagalbinė priemonė tam tikromis sąlygomis.

Ligos likvidavimas yra labai nuostolingas dėl naikinamų kiaulių ir taikomų apribojimų. Aplink ligos židinį mažiausiai 3 km spinduliu nustatoma apsaugos zona ir 10 km spinduliu priežiūros zona. Ypač svarbūs ir griežti reikalavimai taikomi apsaugos zonoje. Ligos židinyje visos kiaulės naikinamos, apsaugos zonoje visi kiaulių ūkiai stebimi, draudžiamas naminių gyvūnų judėjimas (išskyrus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatytais atvejais), gyvulių parodos ir pan. Praėjus 30 dienų po užkrėstų ūkių pirminio valymo ir dezinfekcijos, galima atlikti laboratorinius tyrimus ligos likvidavimui patvirtinti.

 

Ar yra grėsmė žmonių sveikatai?

Kiaulių maras žmonėms nepavojingas. Juo serga tik kiaulės ir šernai. Kadangi ir KKM, ir AKM yra labai užkrečiamos ligos, sergančios ir užsikrėtusios kiaulės ar šernai turi būti tinkamai sunaikinti (vadovaujantis VMVT nurodymais). Labai svarbu kuo greičiau šias ligas diagnozuoti ir neleisti joms išplisti į laukinių gyvūnų populiacijas. Įtarus šias ligas, privaloma kuo greičiau kreiptis į savo vietos veterinarijos gydytoją arba VMVT.

Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. AKM yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. VMVT užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.

Atkreipiame dėmesį, kad už KKM ir AKM židinių epidemiologinę priežiūrą šalyje yra atsakinga VMVT.

Išsamesnę ir kaskart atnaujintą informaciją apie AKM galima rasti VMVT tinklapyje, adresu: http://vmvt.lt/naujienos/informacija-apie-afrikini-kiauliu-mara-0

 

 

Kontaktai žiniasklaidai

Kristina Mikalauskienė

Tel. 8 37 33 16 82; 867653401

El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Komentarų dar nėra. Būk pirmas.